Gegužės 26 dieną Žemaičių dailės muziejuje atidaryta vyskupui, visuomenės veikėjui, 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Justinui Staugaičiui (1866–1943) atminti skirta paroda „Lietuvos Nepriklausomybė –
nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Julius Meškauskas, parodos rengėjai – Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojai dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas, būrelis J. Staugaičio giminių.
Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų, visuomenės dėmesys telkiasi į jos kūrėjus. 2016 m. lapkričio 23 d. Seime buvo atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybė –
nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150”. Paroda ir tuo pat metu vykusi mokslinė konferencija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo šia iškilia, įtakinga ir daugiabriaune asmenybe, padėjusia kurti ir įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę.
J. Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Šakių rajone. Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose su paskutiniais žodžiais lūpose: „Dieve, saugok Lietuvą…“ Tai žodžiai, kuriuos ištarė didžiavyris, paklojęs pamatus moderniai ir nepriklausomai Lietuvai. Žemaitija jam tapo amžinaisiais namais – palaidotas Telšių katedroje.
1917 m. Lietuvos konferencijoje Vilniuje J. Staugaitis išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, nuo 1918 m. jis – Lietuvos Tarybos vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru. Vėliau – Valstybės Tarybos vicepirmininku. 1919–1920 m. Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas, vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų. Kunigas J. Staugaitis išrinktas į Steigiamąjį Seimą, taip pat – į Pirmąjį ir Antrąjį Seimus. Nuo 1923 m. birželio 10 d. iki 1925 m. sausio 27 d. ėjo Seimo pirmininko pareigas. Kad ir su kokiais iššūkiais teko susidurti, J. Staugaitis niekada neapleido ir dvasininko pareigų.
Vyskupas iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė 1926 metais, kai buvo paskirtas vadovauti naujai sukurtai Telšių vyskupijai. Jo prioritetai – rūpinimasis švietimu, labdaringa veikla. J. Staugaičio iniciatyva įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 16 vienuolynų, pastatyta Telšių kunigų seminarija, kurioje atidaryta biblioteka, fizikos kabinetas, iškilo įspūdingi vyskupo rūmai.
Plungės parapijiečiai taip pat gali didžiuotis vyskupo J. Staugaičio dėmesiu ir rūpesčiu. 1928 m. gegužę Telšių vyskupas vienuoliams kapucinams perdavė Plungės Lurdą (iki XX amžiaus Lietuvoje kapucinų vienuolyno nebuvo, veikė tik pavieniai vienuoliai). Be to, 1933-iųjų rugsėjo 24 d. J. Staugaitis konsekravo Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su padangę veriančiais didingais bokštais.
Žemaičių dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojais, pasistengė, kad ši paroda būtų pristatyta ir Plungės visuomenei. Tai reta proga išsamiai susipažinti su J. Staugaičio gyvenimo veiklomis, apimančiomis platų šios asmenybės interesų lauką.
Šiai iškiliai asmenybei dedikuotoje parodoje eksponuojamos nuotraukos, dokumentų kopijos, liudijančios J. Staugaičio diplomatinius ryšius su įvairių valstybių vadovais, bendražygiais, susirašinėjimą su bičiuliais, artimaisiais. Medžiaga surinkta iš įvairių institucijų, panaudota ir gautoji iš vyskupo giminaičių – prof. Aldonos Juodaitytės, ponų Elenos ir Dariaus Staugaičių – archyvo.
Parodos atidaryme dalyvavęs vyskupas J. Boruta minėjo, kad būtent tokioms asmenybėms kaip J. Staugaitis turime būti dėkingi už nepriklausomą Lietuvą ir už tai, kad šiandien kalbame lietuviškai. Pasak J. Borutos, šis žmogus buvo ypač aktyvus nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, važinėjęs po Europą, pristatinėjęs mūsų valstybę ir kantriai aiškinęs, kad lietuviai nėra lenkai.
Parodos rengėjai dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas pasakojo, kad medžiaga apie signatarą J. Staugaitį – labai išblaškyta, ji surinkta iš 17 šaltinių. „Pasitelkėm archyvus, muziejus, giminaičius ir mūsų idėja tapo kūnu. Beje, dalis medžiagos paimta ir iš Žemaičių dailės muziejaus fondų“, – kalbėjo svečiai.
Paroda džiaugėsi ir J. Staugaičio giminaičiai. „Šios asmenybės šviesa palytėjo visą mūsų giminę. Jis visada sakė, kad Lietuvai svarbu turėti išsilavinusių žmonių – dvasininkų, gydytojų, karininkų, pedagogų. Tokie mes esam – vadinasi, jo priesakus vykdom“, – kalbėjo prof. A. Juodaitytė.
