Ką žinote apie šampaną?

Taurusis putojantis gėrimas, kurį gersime jau šįvakar, lygiai vidurnaktį, apipintas įvairiausiais mitais. Vieni iš jų – arti tiesos, kiti – gerokai prasilenkia su reaalybe. O kas iš tiesų yra tas šampanas?

MITAS: Šampaną išrado prancūzai.
TIKROVĖ: Iš tiesų šampano gamybos metodiką pirmasis aprašė anglų mokslininkas Christopheris Merretas.
MITAS: Šampanas visada yra tik iš Prancūzijos.
TIKROVĖ: Taip norėtų prancūzai, bet ką jų norai reiškia šiais laikais? Šampanas gali būti pagamintas Amerikoje, Pietų Afrikoje, Italijoje, Ispanijoje ir net buvusioje Sovietų Sąjungoje. Tiesa, kiekvienoje šalyje gėrimo pavadinimas kitoks: Italijoje – „Spumante“, Ispanijoje – „Cava“, Pietų Afrikoje – „Cap Classique“. Vienintelės JAV ir Rusija ignoruoja tokius prancūzų norus ir savo putojančius vynus vadina šampanais.
MITAS: Šampanas visada turi būti tik sausas.
TIKROVĖ: Iš esmės lyg ir taip, tačiau tokia nuostata atsirado tik XIX amžiaus viduryje – iki tol šampanas visada buvo saldus ir patiekiamas tik kaip vynas prie deserto.
MITAS: Šampanas visada turi būti šaltas.
TIKROVĖ: Kuo šampanas šaltesnis, tuo mažiau jo skonio savybių bei aromato galima pajusti. Optimali patiekiamo šampano temperatūra – 6-7 laipsniai C.
MITAS: Šampano butelį atidarius, jį reikia iškart išgerti.
TIKROVĖ: Tinkamai iš naujo užkimšus butelį, šampanas gali ilgai neprarasti savo savybių ir skonio.
MITAS: Arbatinis šaukštelis, įkištas į atidaryto šampano butelio kakliuką, sulaiko burbuliukus.
TIKROVĖ: Deja, ne. Vienintelis, kas gali sulaikyti anglies dvideginio išsiskyrimą atkimštame butelyje, yra šaltis.
MITAS: Šampano butelio kamštį reikia šauti į viršų.
TIKROVĖ: Atidaromas butelis turi būti palenktas 45 laipsnių kampu, kad beišsiveržiančios dujos neišlietų nė vieno gėrimo lašo.
MITAS: Norint padaryti įspūdį, reikia pirkti tik garsaus vardo šampaną.
TIKROVĖ: Norint padaryti įspūdį, reikia pirkti šampaną, kurio etiketė pažymėta raidėmis RM – jos reiškia, kad vyndarys jį pagamino tik iš savo vynuogių, tačiau būtina žinoti, koks tai vyndarys, ir atminti, kad tokių vyndarių šampanas netinka masiniam skoniui, nes pasižymi individualiu stiliumi…
MITAS: Sutinkant Naujuosius, privaloma gerti šampaną.
TIKROVĖ: Ši nuostata atsirado tik sovietinėje erdvėje apie 1970-uosius, kai tarybiniams žmonėms reikėjo kažko, kas praskaidrintų pilką kasdienybę. Sutinkant Naujuosius, reikia vartoti tai, kas atitinka sąlygas ir aplinkybes: vienas gėrimas tinka miške po egle, visai kitoks – triukšmingame klube, dar kitoks – prie šeimyninio stalo. Šampanas nėra privalomas Naujųjų metų gėrimas, juolab kad arijoje „Pakelkime taurę linksmybių“ nėra jokios užuominos apie šampaną…