Tiesą sakant, ne labas, o sudie jau norisi tarti. Sudie vasarai, šilumai, giedram dangui ir šiltam kokio ežero vandeniui. Kai lauke apniukę, o obelų šakas sveria sunokę raudonskruosčiai, mintyse norom nenorom įsitaiso… slogutis. Tokia maža rudeninė bjaurybė, nebeleidžianti džiaugtis, mėgautis, jaustis laimingiems. Kaip ją iš galvos išvaryti? Siūlau variantus: geras filmas, įdomi knyga, mėgiamo atlikėjo koncertas, pasivaikščiojimas parke… Na, o vienas geriausių antidepresantų, manau, – koks gomurį ir pilvą maloniai nuteikiantis valgymėlis (skaitykite žemiau). Taigi – skanaus, ir – linksmiau!
