Kovo 10 dieną Plungės viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje atidaryta antroji autorinė plungiškės tautodailininkės Vaidos Dapkutės keramikos paroda „Raštų kalba“. Čia dailiai išrikiuoti pūpsojo margaspalviai ąsočiai, arbatinukai, dubenėliai. Pasveikinti parodos autorės rinkosi bendraminčiai, draugai, artimieji.
V. Dapkutė gimė aukštaičio ir žemaitės šeimoje. Pirmą kartą iš molio lipdyti pabandė būdama šešerių metų. Šis užsiėmimas taip patiko, kad jo neapleidžia iki šių dienų. Keramikos mokėsi Kauno profesinėje mokykloje.
Ieškoti savito, autentiško kūrybos stiliaus tautodailininkei padėjo į rankas pakliuvusi Lietuvos dailės istoriko, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko Pauliaus Galaunės knyga, į kurią jis sudėjo po karo rastų puodų ir ąsočių nuotraukas. Čia Vaidai į akį krito vienas ąsotis – Aukštaitijoje paplitusia technika dekoruotas baltas indas. Tai retas ir sudėtingas dekoravimas, šiomis dienomis nebūdingas Žemaitijai. Pasirinkusi baltąją keramiką, moteris šia technika dirba jau dešimt metų ir vis randa ją stebinančių ypatumų.
Pirmąkart V. Dapkutės keramikos darbai plungiškiams buvo parodyti prieš daugiau nei dešimt metų. Taip pat bibliotekoje, kur dabar yra įsikūręs Vaikų literatūros skyrius. Tad sveikindama autorę Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė džiaugėsi, kad ir antroji menininkės paroda surengta ne kur kitur, bet bibliotekoje-laikrodinėje. Tik šį kartą, anot vadovės, gražesnėje erdvėje. V. Skierienė prisiminė, jog prieš pirmąją parodą Vaida jautėsi nedrąsiai, o prieš šią vyko tylus pasiruošimas. „Noriu pasidžiaugti, kad nuostabūs darbai puikuojasi pačioje gražiausioje bibliotekos erdvėje. Kad iš ąsočių lietųsi meilė, grožis ir gėris“, – sakė direktorė.
Pati V. Dapkutė džiaugėsi, jog paroda atidaryta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse. Moteris pasakojo, kad pavadinimas „Raštų kalba“ ne šiaip sau duotas. Domėdamasi Lietuvos istorija, spaudos draudimo metais ir knygnešių veikla, suprato, kad amatininkai ant savo dirbinių naudotais raštais parašė istoriją. „Tai suvokusi pradėjau kurti savo raštus. Gerai, kad mano kūrybos etapas prasidėjo tuo laiku, kai drąsiai galiu rodyti ir sakyti, ką vienas ar kitas simbolis reiškia“, – savo kūrybą pristatė keramikė. Ji apgailestavo, kad lietuvaičiai nelabai domisi ir nori sužinoti, ką jiems norėjo parašyti protėviai. „Ant vieno indo gali perskaityti visą istoriją apie miestą, pastatą ar panašiai“, – paaiškino V. Dapkutė.
„Mūsų Vaida sužibėjo visomis spalvomis. Kiekvieno menininko darbuose pamatysime jo įdėtą širdį. O Vaida tautodailininkų erdvėje žiba savo kūryba“, – susirinkusiesiems kalbėjo tautodailininkų kuratorė Zafira Leilionienė. Pasak jos, į liaudies menininkų gretas keramikė įsiliejo 2005 metais. Savo darbus eksponuoja kasmetinėse ataskaitinėse tautodailės parodose Plungėje, Telšiuose, Kelmėje, atrankinėse „Aukso vainiko“ ir respublikinėse parodose. Tad Z. Leilionienė V. Dapkutei linkėjo tik kūrybinės sėkmės.
„Eik tolyn, kad visada veiktų tas varikliukas, stumiantis pirmyn“, – linkėjo parodos autorei artimieji.
