Neseniai į redakciją paskambinusi V. Mačernio gatvės 39-ojo namo gyventoja guodėsi, kad kiauras jų namo stogas. Ji gyvena penktajame aukšte, tad kai pradeda lyti, per kiaurą stogą vanduo liejasi tiesiai ant jos elektros skaitiklių. Nors namas turi savo bendriją gražiu „Eglės 2“ vardu, tačiau moteris iš jos kol kas nesulaukia jokios pagalbos.
Minėtoji situacija būdinga ne vienai bendrijai. Gerai, jeigu išrinktas jos pirmininkas ir valdyba – pareigingi žmonės ir už menką atlygį bendrijos namu rūpinasi kaip savu, o patys gyventojai supranta, kad namas – jų visų. Tad jeigu nori, kad jis būtų tvarkingas, tenka ir pasirūpinti – skirti tam tikrą, o kartais ir visai nemenką sumą pinigėlių. Yra tokių bendrijų, yra sąžiningai savo pareigas atliekančių pirmininkų, yra ir supratingų gyventojų.
Deja, šį kartą kalbėsime apie kitokį atvejį. Susikūrus „Eglės 2“ bendrijai, jos pirmininke buvo išrinkta Gražina Krasauskienė, buhalterės pareigos patikėtos Jolantai Jurkuvienei, iš kiekvienos laiptinės išrinkti atstovai į valdybą. Rodos, viskas vyko normaliai. Rūpesčiai prasidėjo, kaip ir daugelyje senos statybos namų, nuo stogo. Jis paprasčiausiai prakiuro. Tai pirmiausia pajuto penktojo aukšto gyventojai, nes į jų butus, kai palydavo, pradėjo lašėti vanduo. Neliko nieko kito, kaip remontuoti stogą.
Kapitališkai jį perdengti gyventojams pasirodė per brangu, tad nutarė susirasti meistrą, kuris stogą suremontuotų už visiems prieinamą kainą. Anot pirmininkės, 2005 metais šį darbą už 7 tūkstančius litų sutiko atlikti Arūno Petriko individuali įmonė. Ir atliko pagal sutartyje numatytus terminus, o darbų garantija – dveji metai.
Suremontuotas stogas tvėrė beveik ketverius metus – ir vėl pradėjo varvėti, tik dabar jau ne ant gyventojų galvų, o ant elektros ir ryšių įrengimų skydinės.
Mums skambinusi gyventoja išsigando, kai pamatė, kad vanduo bėga tiesiog ant jos elektros skaitiklio. Ko gero, tai gresia nelaime, juolab kad visa namo elektros instaliacija jau gerokai pasenusi. Galvota ir apie jos keitimą, tačiau visi apsigalvojo sužinoję, kad kainuotų apie 14 tūkstančių litų.
Taigi, moteris tvirtino, jog neturi į ką kreiptis pagalbos. Bendrijos pirmininkė išsikėlė gyventi kitur, tad jai minėto namo reikalai nelabai rūpi. Buhalterė, pagimdžiusi kūdikėlį, sakosi visus dokumentus perdavusi pirmininkei. Beje, sakė prisimenanti, jog bendrija savo sąskaitoje turinti 6 tūkstančius litų. Pirmininkė savo ruožtu guodėsi, jog, gyvendama kitur, toliau pirmininkauti nebenorinti, o tarp kitų minėto namo gyventojų drąsuolio tapti pirmininku neatsiranda…
Beje, G. Krasauskienė sakė, jog, dar prieš atsisakydama savo pareigų, stengsis pasirūpinti stogu, juolab kad A. Petrikas (nors ir baigėsi garantinis terminas) davė žodį artimiausiu metu, kai tik leis oro sąlygos, šį darbą padaryti. Tiesa, pasak jo, savo darbą jis atlikęs kokybiškai, vanduo bėga per plyšius, likusius nuo antenų.
Kai kurie gyventojai mano, jog geriausia išeitis būtų grįžti į Savivaldybės įmonę „Plungės būstas“. Tad reikėtų kuo greičiau sukviesti gyventojų susirinkimą, išklausyti pirmininkės ataskaitą, kas pastaruoju metu nuveikta. Ši, jeigu nebesutinka pirmininkauti, parašo atsistatydinimo raštą, valdybai palieka dokumentus ir spaudą. Gyventojai išsirenka naują pirmininką arba rašo raštą „Plungės būstui“, jog atsisako bendrijos ir grįžta jo žinion. Tada bent bus kur gyventojams, kai iškils viena ar kita problema, kreiptis.
Gaila, kad iki šiolei nepajėgėme suprasti: savo buities reikalais turime rūpintis patys – ir patys spręsti visus iškilusius klausimus.
