Senas medinis namelis, nutūpęs Rietavo ir Kalno gatvių sankryžoje, Tveruose, apsuptas gėlių žiedais. Į saulę tįstančios piliarožės, geltonuojantys serenčiai, ryškiaspalvės gvaizdūnės ir daugiažiedžiai kardeliai visiems, važiuojantiems pro šalį, pasakoja, kad šioje sodyboje gyvena darbšti ir grožį mylinti šeimininkė.
Susiruošę pasikalbėti su tveriške Irena Stankiene, sodybos vartelius radome užvertus, o duris užrakintas. Nenusiminėme: iš patirties žinojome, kad mažame miestelyje surasti žmogų daug lengviau, nei adatą šieno vežime. Pirmą nuorodą, kur turėtume ieškoti, gavome iš kaimynės: „Su drauge išėjo. Gal į kapines, o gal į parduotuvę…“. Patikrinome abi versijas, kol galų gale Ireną suradome sesers Virginijos Praerienės namuose.
Energinga, guvi moteris, sužinojusi, kokia tema norime kalbėtis, jaudinosi. „Tai dabar, senatvėj, išgarsėsiu. Tik neprirašykite nesąmonių, o tai visi kaimynai juoksis“, – įspėjo, kviesdama į švarius ir sutvarkytus savo namus, pro kurių langus į vidų žvalgėsi stileivos gvaizdūnės.
„Labiausiai mėgstu daugiametes gėles – vienų žiedai nubyra, tuoj kitos pumpurus praskleidžia. Pinavijos, bijūnai, lelijos, piliarožės, gvazdikai, roželės. Kitų ir pavadinimų nežinau. Auginu ir kelias vageles bulvių, kitų daržovių kasdienėms reikmėms. Sklypo priežiūra – puiki mankšta. Kadangi turiu problemų dėl kraujagyslių, man būtina judėti, tad ir darbuojuosi apie namus“, – kalbėjo tveriškė.
Kaip paaiškėjo, I. Stankienės tėvai prieš 70 metų šioje gatvėje nusipirko namuką. Ištekėjusi už laukuviškio Romano, Irena su vyru įsigijo tėvų kaimynystėje buvusią trobelę. Joje iki šiol ir gyvena. „Senas mano namas, turbūt, daugiau kaip prieš šimtą metų pastatytas. Visai šalia kelio. Nerami vieta. Iš abiejų pusių mašinos važiuoja, bet man gerai – kambarių daug. Kai vaikai aplanko, yra kur visus suguldyti“, – pasakojo šeimininkė aprodydama savo valdas.
Jau 22-eji metai, kaip I. Stankienė našlauja. Jiedu su sutuoktiniu susilaukė keturių vaikų. Sūnus Kostas ir dukros Dalia bei Audra Mažeikiuose gyvena, jauniausioji Lina – Elektrėnuose. Metams bėgant, artimųjų ratas plėtėsi – moteris suskaičiuoja turinti 7 anūkus ir 6 proanūkius.
Tą dieną, kai lankėmės tveriškės namuose, jai sukako 79-eri metai. Kaip pati sakė, šis gimtadienis – pagal dokumentus, o iš tiesų ji gimusi rugsėjo 18 dieną. Metų turtinga moteris nestokoja gyvenimo džiaugsmo ir energijos: „Dviese gyventi buvo smagiau, bet ir dabar vieniša nesijaučiu. Netoliese gyvena sesuo Virginija su vyru Kazimieru. Jie manimi labai rūpinasi. Turiu ir draugių. Su vienomis dar nuo mokyklos laikų draugaujame, su kitomis vėliau susipažinome. Smagiai pabendraujame: kavos atsigeriame, jaunystę prisimename. Tokiame amžiuje, kai ateities planuoti nebereikia, prisiminimais keliaujame. Oi, kaip smagu mintimis į jaunas dienas sugrįžti! Stefa, Aldona, Virginija, Aniceta – jos tokios draugės, kurios iki grabo lentos. Juk gyvename panašiais džiaugsmais ir rūpesčiais. Pabendrauju su jomis ir energijos pasisemiu visai dienai.“
Mėgsta moteris skaityti. Sumaniusi paklaidžioti kokio painaus detektyvo labirintais, į biblioteką knygų nueina. Skaitiniui pabodus, vąšelį į rankas ima. Daugybę įvairiausiais raštais išmargintų takelių, servetėlių, padėkliukų yra prinėrusi. Pasakoja, kad mokyklos laikais mėgdavusi siuvinėti, kai sukūrė šeimą – vaikams kojines ir pirštines megzdavo, o išėjusi į pensiją – pamėgusi nerti.
Pakalbėjusios susiruošėme po sodybą pasižvalgyti. 12 arų sklypas sutvarkytas jau nuo kitapus tvoros. Žolė nupjauta, o darželiuose… nė vienos piktžolės. I. Stankienės kruopštumą ir tvarkingumą įvertino ir Tverų seniūno sudaryta gražiausiai tvarkomų sklypų apžiūros-konkurso komisija, jai skyrusi kruopščiausiai prižiūrimos senjorų sodybos nominaciją.
