„Plungės“ laikraščio redakciją pasiekė Giliogirio kaimo gyventojo darytos nuotraukos, kuriose matomas purvo klampyne virtęs Gomantlaukio miško kelias. Fotografijų autorius stebėjosi: „Nė vienas geras šeimininkas sau priklausančio turto šitaip negadintų. Įtariu, kad čia darbuojamasi „valdiškai“. Tik urėdijos miškininkai gali sau leisti taip išmalti kelius, nes tvarko juos ne iš savos kišenės, o iš valdiškų pinigų.“
Purvynu virtusio kelio nuotraukos darytos Rietavo seniūnijoje, tad pirmiausia susisiekėme su jos vadovu Romanu Jurčiumi. Sužinojęs apie vežamą medieną, seniūnas susirūpino, ar tik vežėjai nebus sugadinę ir seniūnijai priklausančios kelio dalies.
Trečiadienį važiuodami į vietą jau žinojome, kad darbus, kaip ir spėjo giliogiriškis, Gomantlaukio miške atliko Rietavo miškų urėdija. Seniūnijai priklausanti žvyrkelio dalis nuo plento iki miško, nors šiek tiek ir provėžuota, buvo išvažiuojama. Daug prasčiau – lyg rudeninis arimas – atrodė kitas, priklausantis miškininkams, kelio ruožas.
Įvertinęs situaciją, R. Jurčius sakė didelių priekaištų miškininkams neturįs. „Svarbiausia, kad seniūnijos kelias išvažiuojamas. Susiskambinau su girininku, ir jis pažadėjo, kad, baigęs darbus, palygins provėžas. Keistai atrodo, kad nelaukiant šalčių sunkiasvorė technika varoma į mišką, bet gal jiems skubiai reikėjo išvežti medieną“, –
svarstė seniūnas.
Būtent tokį paaiškinimą išgirdome ir paskambinę Tverų girininkijos, kuriai priklauso Gomantlaukio miškas, girininkui Stasiui Vaičikauskui.
Rietavo miškų urėdijos darbuotojas neslėpė: „Metų pabaigoje spaudžia neįvykdyti medienos pardavimo įsipareigojimai. Skubama vykdyti sutartis, bet klimato atšilimas daro savo. Anksčiau, kai šaldavo po kelias savaites, galėjome planuoti darbus. Dabar orai permainingi: vieną dieną sausa, kitą jau lietus pliaupia. Iškirtome medžius, būtina išvežti medieną, kol kokybiška, o šalčių nėra. Laiko laukti taip pat – metai baigiasi. Neįvykdysime įsipareigojimų, reikės mokėti delspinigius, o tai padidins sąnaudas. Todėl dirbame tokiomis sąlygomis, kokios yra.“
Bet negi pigiau tvarkyti sugadintus kelius, nei mokėti delspinigius? „Ir taip kasmet tą kelią tvarkome. Praėjusiais metais du kartus žvyro pylėme. Sutvarkysime ir dabar. Kai tik atšils oras, nusiųsime technikos, nustumdys purvą, ir vėl kelias bus išvažiuojamas. Bendravau su savininkais, kurie naudojasi tuo pačiu miško keliu, ir priekaištų iš jų nesulaukiau“, – tikino girininkas S. Vaičikauskas.
P. S. Kai straipsnis jau buvo paruoštas spausdinti, buvome informuoti, kad Gomantlaukio miško kelias greideriu bus nulygintas gruodžio 17-ąją, ketvirtadienį.
