Gegužio grožio užburti tą saulėtą popietę būrėsi svetingoje Varnių kultūros centro pastogėje varniškiai literatai ir jų tolimesni bei artimesni kaimynai, visi, kurių širdys neabejingos poetiniam žodžiui. Juk taip norisi pasidalyti su visais ir širdies šiluma, ir gyvenimo džiaugsmu, ir kartais aplankančiomis liūdesio valandėlėmis. O ir proga buvo neeilinė: literatų sambūris „Lyra“ minėjo savo veiklos dvidešimtmetį.
Iš tikrųjų renginys prasidėjo Varnių Šv. Aleksandro bažnyčioje, kur klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas aukojo šventas Mišias už visus gyvus ir mirusius „Lyros“ literatus. Kaip visada labai šiltai, pakiliai nuteikė jautrūs, poetiški jo žodžiai, sujungę visų dalyvavusių širdis nuoširdžiai maldai, padėję iš tikrųjų pajausti, kad, klebono žodžiais tariant, „poezijos galia – sielos virpesiai“. Tokiomis gėriui ir grožiui atvertomis širdimis ir pradėjome popietę „Poezija tavo ir mano širdy“. Įspūdingai, nuoširdžiai įžanginį žodį tarė Rita Galkontienė, VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro mokytoja. Gražiai jos mintis pratęsė dabartinė „Lyros“ vadovė Gendvika Čiužienė, pristačiusi 20 metų sambūrio veiklą. Skambėjo citatos iš poetų Juozo Šileikos, Aloyzo Jonučio kūrybos. Juozas išleidęs rinkinį „Einu per žemę“, Aloyzas – rinkinėlius „Naktigonė“, „Lūksto gintarai“.
Daug šiltų žodžių buvo skirta jau anapilin išėjusiems „lyriečiams“, cituoti jų kūrybos posmai. Nepamirštami Emilijos Milevičienės, Genovaitės Midverienės, Irenos Nevidonskienės, Rūtos Bitarienės, Siksto Bitario, Leokadijos Jokūbauskienės, Stanislovo Genučio vardai. Štai kaip įtaigiai skamba pačią poezijos esmę nusakantis L. Jokūbauskienės kūrinėlis iš rinkinio „Šviesus liūdesys“:
„Kai linksma – su tavim, / Kai liūdna – su tavim. / Eilėrašti, padėk ir patikėk manim. / Aš nemeluoju tau, / Antrasis mano „aš“. / Surinki tu visas gyvenimo spalvas…“
Literatų sambūris „Lyra“ gimė Varnių miesto bibliotekoje 2003 metais. Idėjos autorė – šviesaus atminimo I. Nevidonskienė. Ji kūrė eiles ir, pritardama gitara, pati jas dainuodavo, o eiliuojančių buvo daug, tad ir pasiūlė susiburti draugėn. Pavadinimą sugalvojo ilgametė bibliotekos darbuotoja Elytė Dauskurtienė. Irena vadovavo sambūriui iki 2010 m., tada vairą perėmė S. Genutis, ne tik kūręs eiles, bet ir rašęs straipsnius į spaudą apie Varnių kultūros renginius. O nuo 2015 metų „Lyrai“ sumaniai, kūrybingai vadovauja G. Čiužienė. Dažnas renginių dalyvis – „Bočių“ ansamblis „Sidabrinė gija“ (vadovas Česlovas Liaugminas). Ansamblis atlieka net keletą dainų šviesaus atminimo S. Genučio tekstais. Ansamblio narės ir tą popietę, nors be susirgusio savo vadovo, sudainavo „Varnelės pavasarį“ su pavasariškais, lyriškais Lūksto toliais, žvaigždelėmis byrančiais jo gintarais, dainą apie rugpjūtį, pirmas rudens gėles, šaltą rudens tylą – žodžius šiai dainai S. Genutis sukūrė kartą grįždamas iš Šiluvos. Skambėjo ir „Žemaitijos širdis“ J. Šileikos žodžiais.
Nepamirštamos kanauninko A. Sabaliausko mintys apie tai, kad poezija – širdies karalius, kad be jos būtų miręs didžiulis mūsų kultūros klodas, kad lopšines dainuojančios mamos – mūsų poezijos lobis, kad „Lyra“ turi būti skambanti, auginanti jaunąją kartą. Varnių seniūnas Rolandas Bružas negailėjo gerų žodžių jau palikusiems mus ir dabartiniams „lyriečiams“, šaunioms Varnių bibliotekininkėms už svetingumą, bendrystę, puikias idėjas. Prie sveikinimų ir linkėjimų prisidėjo ir Varnių kultūros centro direktorė Giedrė Mikalauskaitė. Lyriškai, giedrai nuteikė ir kultūros centro meno vadovo Juozapo Rimeikos atliekami kūriniai.
- Galkontienė suteikia žodį ir dabartiniams „Lyros“ kūrėjams. V. Vengrienė patikėjo klausytojams vieną kitą savo mintį, gimusią liūdesio akimirką. J. Šileika, pripažinęs, kad poetams visada norisi rašyti kažką lyriško, jaunatviško, padovanojo keletą naujausių savo eilių, įrodančių, kad visada gyvenime iškyla klausimų, siekiančių pačias būties gelmes. Klausytojus sužavėjo intymūs, gilūs Dalios Balsienės posmai apie gyvenimą, jo prasmę, apie brangiausių pasaulyje žmonių ryšį, padedantį įveikti negandas. Su ašaromis klausėmės Elenos Genutienės kūrinio, kurį ji skyrė brangaus vyro atminimui, pritardama sau akordeonu. Savo eiles skaitė Zita Mickuvienė, ne tik savita poetė, bet ir puikių dailės kūrinių autorė. O Mamerta Tekorienė prisiminė ir savo draugę šviesaus atminimo I. Nevidonskienę, padeklamavo savo išsaugotą jos eilėraštį ir savos kūrybos eilių. Poetė Danutė Šeržantienė dosniai pasidalijo su mumis, klausytojais, nemažu pluoštu savo kūrybos, mintimis apie tai, kaip gimsta eilėraštis, kokią svarbią vietą šiame procese užima tėviškės gamta.
Nuoširdūs, išradingi buvo mūsų svečių sveikinimai, linkėjimai ir dovanos. Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ atstovės – vadovė Adelė Daukantaitė ir Daiva Rudelytė – žemaitiškais, šiltais žodžiais apkabino visus kūrėjus, palinkėjo negesti, degti meile istorijai, savo nepaprastai, Dievo palaimintai Varnių žemei. Šilalės literatų klubo „Versmė“ atstovės – prezidentė Stefa Minutaitė ir Dalia Petkevičienė – sveikino eilėmis visus ir net kai kuriuos asmeniškai. Įspūdingas, be galo nuoširdus buvo Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojos Vidos Urnikienės sveikinimas. Nepagailėta ir padėkos žodžių bei raštų tiek puikiosioms Varnių bibliotekininkėms Aurikai Stupelienei ir Vidai Krenciuvienei, tiek „Lyros“ nariams. O viską apvainikavo gražus, vaizdingas, be galo nuoširdus V. Krenciuvienės renginio pabaigos žodis ir iš visų širdžių nuskambėjusi daina „Ilgiausių metų!“. Iš tiesų išsinešėme į pavasariškas Varnių erdves savo širdyse meilę poezijai, savo gimtajai žemei ir vienas kitam.
