Plungėje pastaruosius keletą mėnesių virė karštos aistros dėl Senamiesčio vidurinės mokyklos. Tačiau ši mokykla – ne vienintelė rajone, kuriai gresia netekti vidurinės mokyklos statuso. Štai pirmadienį susirinkęs Švietimo, kultūros ir sporto komitetas gvildeno nelengvą klausimą – aptarė kaimo vietovėse esančių vidurinių mokyklų (Alsėdžių, Kulių, Žemaičių Kalvarijos vidurinių bei Platelių gimnazijos) perspektyvas, galimybes akredituotis.
Mokinių mažėja
Kaip komiteto nariams sakė Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Vitalija Pociutė, dabartinėje įstatymų bazėje mūsiškėms kaimų vidurinėms prošvaisčių nesimato. Atokesnėse vietovėse esančios vidurinės mokyklos turi galimybę iki 2014 metų akredituotis ir taip išsaugoti vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų statusą. Anot V. Pociutės, mūsiškės mokyklos atitinka visus akreditacijos kriterijus, išskyrus vieną – neturi dviejų vienuoliktųjų klasių komplektų.
V. Pociutė pažymėjo: nors rajono vidurinių mokyklų ugdymo rezultatai pakankamai geri, nuo 2008-ųjų sparčiai mažėjo mokinių skaičius. Štai Platelių gimnazijoje 2008-2009 mokslo metais buvo 378 mokiniai, o 2011-2012-aisiais skaičiuojama jau tik 291. Alsėdžių vidurinėje mokykloje šie skaičiai atitinkamai – 349 ir 272, Kulių – 261 ir 214, Žemaičių Kalvarijos – 366 ir 338.
Kaip matyti, situacija kiek geresnė tik pastarojoje mokykloje, tai pabrėžė ir V. Pociutė. Pagal mokyklos vadovybės Švietimo skyriui pateiktus duomenis, Telšių vyskupas Jonas Boruta yra išreiškęs norą Žemaičių Kalvarijoje matyti gimnaziją ir yra pasiūlęs remti katalikiško profilio gimnazijos steigimą miestelyje, neprieštarautų iš dalies finansuoti tokios gimnazijos išlaikymą.
Viskas būtų neblogai, bet Žemaičių Kalvarijos vidurinėje, kaip ir kitose minėtose mokyklose, nėra pakankamai vienuoliktokų. Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje kasmet iki dviejų komplektų trūksta 3-4 mokinių. Padėtis pagerėtų, jei jau nuo kitų mokslo metų netoliese (14 km) esančioje Barstyčių (Skuodo rajonas) vidurinėje mokykloje nebebūtų komplektuojama vienuoliktoji klasė, nes šioje mokykloje jaučiamas didelis mokinių mažėjimas. Tikimasi, kad didžioji dalis būsimųjų tos mokyklos vienuoliktokų atvyktų mokytis į Žemaičių Kalvariją.
Iš serijos „Niekas nenorėjo mirti“
„Bet niekas nenori mirti anksčiau, nei skirta…“ – kalbėdamas apie galimybę bendradarbiauti su Barstyčių vidurine mokykla, sakė Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos direktorius Zenonas Garbenčius. Anot jo, Barstyčių mokyklos vadovybė iš esmės neprieštarauja, kad jos mokiniai pereitų į Žemaičių Kalvarijos vidurinę, tačiau nori vidurinės mokyklos statusą išlaikyti tiek, kiek įmanoma. O gal kas pasikeis?
Taip pat, pasak Z. Garbenčiaus, jei jo vadovaujama mokykla taps pagrindine, vienuoliktųjų klasių mokiniai pasuks mokytis tikrai ne į kurią nors Plungės rajono vidurinę mokyklą, o į Sedos. Tad šiuo atveju esą nerealu tikėtis, kad mokiniais kaip nors pasidalyti galėtų mūsiškės vidurinės kaimo vietovių mokyklos.
Komiteto pirmininkė Elvyra Valerija Lapukienė sutiko, kad Barstyčių vidurinė mokykla tikrai nenorės „mirti“ anksčiau nei reikia, tad siūlė Z. Garbenčiui apsvarstyti galimybę tartis dėl išlygos, pagal kurią, Barstyčių vidurinei praradus savo statusą, vienuoliktokai atvyktų į Žemaičių Kalvariją.
Tapti pagrindinėmis – grėsmė ir kitoms rajono mokykloms. Platelių gimnazijos direktorė Regina Rubinienė komiteto nariams sakė, kad, nors gimnazija ir yra akredituota, jos likimas – kaip ir Alsėdžių, Kulių bei Žemaičių Kalvarijos vidurinių mokyklų. „Jeigu valdžioje niekas nepamąstys ir nenuleis reikalavimų kartelės… Visos tos mūsų renovacijos, viskas nueis veltui. Liksim daugų daugiausia aštuonmetė mokykla“, – nuogąstavo R. Rubinienė.
Ta minėtoji kartelė – du vienuoliktokų komplektai. Tokios kartelės nuleidimo būtinumą pabrėžė ir Alsėdžių vidurinės mokyklos direktorius Leonas Mockūnas. Jo vadovaujamoje mokykloje esą atkuriama šaulių kuopa, aktyvinimas gynybinis-pilietinis ugdymas, tokiu būdu į mokyklą tikimasi pritraukti daugiau mokinių, o tai galėtų prisidėti prie vidurinės statuso išsaugojimo.
Kulių vidurinės mokyklos situacija – liūdniausia, čia mokinių skaičius – pats mažiausias. Anot mokyklos direktoriaus Leono Pečkausko, mokykla taip pat neatitinka vieno vienintelio akreditacijai būtino kriterijaus – neturi dviejų vienuoliktųjų klasių komplektų: „Tačiau, manau, tokiai didelei rajono teritorijai likti be vidurinės būtų negerai ir neekonomiška“. L. Pečkauskas pažymėjo, kad mokytis į Kulius mokiniai suvažiuoja iš šešiolikos kaimų, akademiniai pasiekimai – puikūs.
Kol kas komiteto nariai tik aptarė mokyklų perspektyvas, sutikdami, kad lieka tikėtis, jog LR Švietimo ir mokslo ministerija įves kokių pakeitimų, tačiau ta viltis – labai jau menka.
