„Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, kad aplinkui tamsu, mes patys nesugebame sau kelio nušviesti“.
Vytautas Mačernis
Kartą išsiruošė į kelionę po Žemaitijos nacionalinį parką (ŽNP) du sparnuočiai lietuvaičiai – špokas Rokas ir genys Pranys. Jie vienas kito nepažinojo ir savo gūžtas buvo susisukę visai kitose gintaro žemės platybėse. Genys Pranys buvo smalsus ir žingeidus turistas, todėl, prieš išskrisdamas į atokiąją Žemaitiją, pasidomėjo to krašto vertybėmis internetiniame puslapyje
http://www.zemaitijosnp.lt. Špokas Rokas tiesiog susirinko „chebrą“ ir atplasnojo.
Pirmasis į Platelių lankytojų centrą atgužėjo špokas Rokas su būriu triukšmadarių draugų ir kraičiu pageidavimų:
• Pigios gūžtos nakčiai su visais patogumais ant pat ežero kranto. Jam reikėjo tokios, kad galėtų, ant vieno šono apsivertęs, saldžiai naktį parpti, o pasisukęs ant kito – mirkyti „nuvargusias kojas“ šiltame Platelių ežero vandenyje. 300 metrų pasirodė neįveikiamas atstumas.
• Įsikurti būtent prie Platelių ežero. Jam netiko joks kitas ŽNP teritorijoje esantis ežeras, kurių esama net 26.
• Būti apnakvindintam nuošalesnėje teritorijoje, kad jo saldaus miego netrikdytų kitų poilsiautojų naktinėjimai.
• Kad nereikėtų skristi virš žvyrkelių – mat jo „lepios plunksnos nepritaikytos žvyro dulkėms“.
Vos špokas Rokas išdėstė visus norus, į lankytojų centrą užsuko genys Pranys su šeima. Jie visi kartu išgirdo tokį lankytojų centro darbuotojos komentarą:
„Nakvynės kainos priklauso nuo atstumo iki ežero – kuo vanduo arčiau, tuo brangiau teks mokėti. Ežero pakrantė ne guminė – ji negali pailgėti, tad rasti vietą, kurioje ilsėsitės vieni, – itin sunku. Geriau užsisakyti nakvynę iš anksto. Deja, daugelis lankomų objektų mūsų teritorijoje pasiekiami tik žvyrkeliais, tačiau kaltinti nėra ko – trūksta pinigėlių“.
Po to prasidėjo ilgos nakvynės paieškos. Kai ji buvo rasta, špokas Rokas pašnibždomis padėkojo, išdidžiai nugręžė snapą, piktai pašiaušė plunksnas ir išplasnojo nurodyton pusėn.
Tada genys Pranys su šeima išsakė savo pageidavimus:
• Kuo pigesnė gūžta nakčiai – patogumai nėra svarbu.
• Pamatyti kuo daugiau lankomų objektų. Dulkėti žvyrkeliai jiems pasirodė net savotiška atrakcija.
• Išsinuomoti dviratį.
• Pasivaikščioti gamtos takais.
Lankytojų centro darbuotoja greitai atsakė į visus genių šeimos klausimus ir šie patenkinti iškeliavo. Vėliau atsklido tokie atgarsiai.
Špoko Roko atsiliepimai apie atostogas ŽNP:
„Na, ir vaizdelis! Poilsiauti trukdė greta stovyklaujantys jaunikliai! Visą naktį kalė garsi muzika! O juk už nakvynę paklojau tokius pinigus! Ir dar šiukšlės! Jautiesi kaip tvarte! Tvarkos nėra! O keliai! Argi juos galima vadinti keliais? Per dulkes ir duobių nesimato! Vos iki vandens dūsdami nuo dulkių atplasnojom, o dar čia siūlo kažkur tolybėn lėkti pažiūrėti kažkokio akmens ar kalno! Nesąmonė! Nėra tvarkos… nėra“.
Genio Pranio atsiliepimai apie atostogas ŽNP:
„Na, ir vaizdelis! Tokio dar niekur neregėjau! Kas per kraštovaizdis Užpelkių-Žemaičių Kalvarijos kelyje! Kalvelė už kalvelės! O kas per grožis Platelių, Beržoro ir kitų ežerų! Aplankėme visas lankytinas vietas, kiekviena paliko džiugų įspūdį. Oras – kaip ir vanduo – čia tyras ir geras, net malonu kvėpuoti! Pasaka! Nakvynė? Viskas buvo puiku – rinkomės pigiausią variantą, todėl 5 žvaigždučių viešbučio nesitikėjome“.
Baigiamasis žodis
Jei akį rėžia šalia gulintis plastikinis butelis, argi tai reiškia, jog mes patys niekad neteršiame gamtos? Jei ausies būgnelius virpina šalia skambanti muzika, argi tai reiškia, jog mes ją visada prityliname, vos krustelėjus kaimynų užuolaidoms? Jei viskas atrodo negražu, argi tai reiškia, kad patys esame gražūs?
Kraštotvarkos ir informacijos skyriaus
specialistė Rita NORVAIŠAITĖ
