Užgavėnės – nuo senų laikų Plateliuose mėgiama šventė. Šiemet ji pritraukė itin daug svečių. Ne be priežasties: pernai Žemaitijos nacionalinis parkas ir Platelių miestelis su puoselėjamomis Užgavėnėmis pripažinti patraukliausia vietove turizmui Lietuvoje ir Europoje. Šiemet Užgavėnėmis Plateliuose prasidėjo Plungės – Lietuvos kultūros sostinės – „Kultūrinio turizmo maršrutų: nuo savitumo iki globalumo“ renginiai.
Vasario 23-iąją į tradicinę devintąją Žemaitijos meistrų Užgavėnių kaukių parodą-konkursą iš Vilniaus – Europos kultūros sostinės – ir kitų miestų per Plungę – Lietuvos kultūros sostinę – į Platelius suvažiavo tautodailės žinovų, žurnalistų, fotografų. Dažnai čia norinčiųjų palydėti žiemą ir pirmąjį kartą atvykusiųjų.
Užgavėnių kaukių parodas Žemaitijos nacionalinis parkas buvusio dvaro svirne organizuoja nuo 1996 metų. Nuo tada čia pradėta kaupti nuolat veikianti Užgavėnių kaukių, šio krašto archeologinių radinių ekspozicija. Nuo 2000-ųjų kasmet Užgavėnių proga rengiama Žemaitijos meistrų sukurtų kaukių paroda tapo konkursu. Jo nugalėtojais, geriausiais metų meistrais ne kartą pripažinti Pranciškus Veisas iš Papilės, Adolfas Viluckis iš Kretingos, dovainiškis Kazys Striaupa, godeliškis Justinas Jonušas, Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime, skuodiškis Liudas Brazauskas, Pranas Dužinskas iš Tryškių, Rimantas Laima iš Skirpsčių, palangiškis Albertas Žulkus, klaipėdiškė Aldona Mozūraitienė. Nuo 2002-ųjų atskirai vertinamos tradicinės ir dekoratyvinės kaukės. Įdomu tai, kad šiame konkurse geriausiais pripažinti meistrai – Kazys Striaupa ir Antanas Vaškys – yra pelnę ir Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigtas nominacijas – „Aukso vainikus“.
Šioje parodoje-konkurse eksponuojamos tradicinės ir dekoratyvinės kaukės, sukurtos 51 meistro iš Palangos, Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės, Akmenės, Telšių ir Telšių rajono, Plungės, Radviliškio. Kumpanosės raganos, išsišiepę velniai, išskaptuoti iš medžio, suklijuoti iš popieriaus (papjė mašė technika), puošti avikailio barzdomis, plaukais iš pakulų ar siūlų. Greta įdomių ir įvairių kaukių visų dėmesį traukė plungiškės Aldonos Ruibienės sukurti Kanapinis ir Lašininis, Vyto Jaugėlos – Morė, A. Veiso -visų Užgavėnių personažų linksmybių žemaitiškoje sodyboje maketas.
Atskiroje salėje – bemaž tiek pat Žemaitijos jaunųjų meistrelių moksleivių spalvingų, įdomių ir įvairia technika sukurtų kaukių.
Tad vertinimo komisijai nelengva buvo apsispręsti, kuriuos autorius skelbti parodos-konkurso laureatais, prizininkais.
Kol komisija diskutavo, parodos autorius ir žiūrovus linksmino Meškinas (tautodailininkas Vytas Jaugėla), pasakodamas apie Žemaitijos simbolį įvairius nutikimus, meškas Žemaitijos miškuose, ir 1978-aisiais Plateliuose filmuotą tikrų tikriausią meškutę Nidą. Dainavo, muzikavo jaunieji „ubagėliai“.
Pirmiausiai pasveikinti parodoje-konkurse dalyvavę moksleiviai, jų mokytojai. Jauniausiųjų meistrelių grupėje pirmoji vieta pripažinta Platelių gimnazijos 3 a klasės mokinių sukurtai kolekcijai, antroji – Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos, trečioji – Platelių gimnazijos 4 b klasės mokinių darbų kolekcijai.
Vyresniųjų grupėje laureatu pripažintas plungiškis Algirdas Adomauskas, „Babrungo“ pagrindinės mokyklos moksleivis, antroji vieta skirta salantiškiui Tomui Mažeikai, trečioji – plungiškei Džordanai Saudargaitei, „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokinei.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, „Liepijos“ klubas ir Platelių seniūnija parodos dalyvius, laureatus ir prizininkus apdovanojo informaciniais leidiniais apie Žemaitijos nacionalinį parką, Platelius, Žemaičių Kalvariją. Suaugusiems dekoratyvinių kaukių autoriams teko 100-50 Lt, tradicinių kaukių – 100-70 Lt premijos.
Geriausiu dekoratyvinių kaukių meistru pripažintas skirpstiškis R. Laima, antroji vieta teko klaipėdiškiui Folgentui Pučkoriui, trečioji – skuodiškiui Vidmantui Kleivai.
Geriausiu tradicinių kaukių meistru pripažintas A. Vaškys, antrąją vietą pelnė šiauliškis Saulius Tamulis, trečiąją – dovainiškis K. Striaupa.
Kaip ir ankstesnėse parodose-konkursuose, autoriai nuoširdžiai sveikino vieni kitus, džiaugėsi šalia augančiu tautodailės puoselėtojų atžalynu: tautodailininkų ir mokytojų Silvijaus Tenzegolskio, Algirdo Stankaus, Viktoro Raibužio bei kitų mokiniais.
Pasak vertinimo komisijos nario, Lietuvos liaudies kultūros centro etnologo, žurnalisto Juozo Šorio, paroda kuo toliau, tuo įvairesnė, daugėja kūrėjų iš įvairių Žemaitijos vietovių.
– Užgavėnės švenčiamos daugelyje Lietuvos vietų, bet žemaitiškos tradicijos geriausiai išlaikytos Plateliuose, Grūšlaukyje, Darbėnuose. Rodos, žemaičiai jau gimsta su lyčynomis, – vaizdingai apibūdino svečias, pabrėždamas, jog ir jis esąs žemaitis, nes tėvelis – iš Gintališkės. Todėl čia traukia dažnai lankytis.
Dar gausiau Užgavėnių kaukių ir personažų tarsi gyvoje parodoje Plateliuose buvo vasario 24-ąją. Kas iš kur sulalėjo, kas po velnių, raganų, čigonų, įvairių žvėrių ir visokių demonų kaukėmis slėpėsi ir kaip išmanydami šėliojo, tuo metu negalėjo pasakyti ir šios šventės siela – Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė.
– Kelias kompanijas doudas po kaimus. Dainiuodami, grajydami lonka žmuonis, kėti – ordolioun po miestieli. Kap vėsi sosirinks, tumet rasit ė sožinuoset, kas yr kas, – sakė Aldona, šiaip visų vadinama Aldute.
Nuo pat ryto šiapus ir anapus Platelių ežero kvepėjo blynais. Sako, visiems užteko ir dar liko. Tai esą geras ženklas – metai bus skalsūs.
16 valandą iš tikrųjų visi iš visur, kaip žemaitiškai užrašyta skelbimuose, rėitus kėlnuodamė, jopeles doskindami, sobines kraipydamė, klumpiem brazdiedamė, susirinko miestelio aikštėje ir paskui spragilu mosikuojančią A. Vaškio sukurtą ilgakasę, raudonveidę Morę patraukė link buvusio dvaro jaujos. Čia „Žydelio“ (Andriaus Dacio, Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus pirmininko) paraginti, nusiteikė parodyti, kas dar ką moka. Prieš tai visus pasveikino Plungės rajono savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė. Ji plateliškiams, pradėjusiems renginių ciklą „Kultūrinio turizmo maršrutai: nuo savitumo iki globalumo“, įteikė vėliavą su emblema „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“.
– Visur, kur šiemet rajone vyks svarbiausieji kultūros renginiai, kelsime šią vėliavą. Šiandien – Plateliuose. Linksmų Užgavėnių! – palinkėjo merė E. V. Lapukienė.
Jos tikrai buvo linksmos. Pasak Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedriaus Norvaišo, specialiai linksmybių žiūrovams per Užgavėnes neruošiama – visi kviečiami linksmintis. Taip ir buvo.
Grojo, dainavo, kaip patys sakė, kasmet čia atvažiuojantys Užgavėnių švęsti: klaipėdiškiai – iš ekologijos klubo „Žvejonė“, universiteto studentai, folkloro ansamblis „Alksna“ iš Mažeikių, būrys persirengėlių iš Žemaičių Kalvarijos, kraštiečiai, dabar gyvenantys Klaipėdoje, Skuode, Vilniuje. Nors aplink su dalgiu sukiojosi ne viena Giltinė, „čigonės“ visiems pranašavo ilgą amžių, sveikatos siūlė „daktarės“, siautėjo „vestuvininkai“. Tarp kaukėtųjų pasisekė atpažinti pirmąjį Žemaitijos nacionalinio parko direktorių, dabar Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoją Vidmantą Bezarą. Sakė, jog labai įdomu būti pasipuošusiam 1993-aisiais jam Antano Vaškio dovanota Velnio kauke.
– Daug Užgavėnių su šia kauke atšvęsta. O smagiausia – Plateliuose. Čia liko pusė mano „dūšios“. Šiandien su kompanija važinėjom po Gintališkę, lankėm plateliškius. Nėr čia jokios krizės! Visi linksmi, vaišingi. Džiaugiuosi, kad Plateliuose visiems puikiai sekasi, kad pripažinti Lietuvoje ir Europoje. Daug daug linkėjimų ir Plungei, Rietavo kraštui, – sakė garbus svečias – Velnias.
Persirengėliai dūko neraginami. Šeimininkės vaišino karštais blynais, rūkytais lašiniais ir agurkais. Kaip sakoma, „bova šmuots muonu ė iedima“. Pagirtos linksmiausios persirengėlių kompanijos, Užgavėnių blynų gaspadinės, dūmais paleista Morė…
