Mieli kolegos žvejeliai, ar kiekvienos sugautos žuvies pavadinimą žinote? Žinau, žinau, kad dėl to mano pasakymo šyptelėjote. Tačiau kartą buvo taip...
Tai buvo seniai, gal 1972 metais. Buvau ką tik pradėjęs dirbti Plungės sporto draugijos „Nemunas“ vadovu. Žiemą sumaniau ant Plungės jūros surengti poledinės žūklės varžybas. Vyriausiuoju teisėju sutariau paskirti tuo metu rajono komitete (dabar – Savivaldybė) dirbusį a. a. Joną Šlyžių. Prisiekęs žvejys jis buvo. Dažniausiai žvejojo Platelių ežere.
Į varžybas susirinko kelios dešimtys žvejelių, kurie buvo komandose pagal savo darbovietes. Na, prabėgo ant Plungės jūros ledo keturios valandos ir ėmėme sverti sugautas žuvis. Dar ir šiandien prisimenu, kaip nustebo dalyviai, pamatę, jog vienas „Linų audinių“ komandos narys ant svarstyklių pabėrė gal dvidešimt vienos rūšies 10–12 cm ilgio žuveliokų. Jonas nė nemirktelėjęs ėmė jas sverti ir nusistebėjo, kad tam žvejui tiek daug šapaliukų užkibo.
Tie šapaliukai „Linų audinių“ komandai nulėmė pirmąją vietą. Taip ir būtų likę, jei šie nebūtų iš juoko ėmę raitytis. Pasirodo, jie jau važiuodavo į Kuršių marias gaudyti stintų. Nedaug kas apie jas žinojo. Tad nenuostabu, kad Jonas tas stintas palaikė šapaliukais.
Teko dar kartą sverti žuvis. Ir „Linų audinių“ komandai beliko trečioji vieta. Tai buvo padorūs žvejai, kurie patys pripažino apgaulę, ir visi pamatė, kaip atrodo stinta.
