Kartais, kai bandau apibendrinti kai kuriuos įvykius, o galai niekaip nesiriša, į galvą šauna posakis: „Viešpaties keliai nežinomi…“ Ir tuomet nusiraminu: šitaip norėjo Jis.
Visai neseniai žiūrėjau kažkurios televizijos pokalbių laidą, kurioje dalyvavo, mano nuomone, ultraradikaliais pareiškimais ir ekscentriškais poelgiais anksčiau garsėjęs, nacionalsocialistu save vadinęs Mindaugas Murza. Žvelgiant į ramiai kalbantį žmogų, bent jau man buvo sunku atpažinti tą liepsningo šūkio – „Lietuva lietuviams“ – autorių. Mylintis tėtis, visą savo laiką aukojantis atžalai – toks jis man pasirodė. Gal šiek tiek nelaimingas, savo žmoną, rodos, grafaitę iš Rusijos, matantis tik retsykiais, nes pastaroji „kala“ pinigus savo tėvynėje ir tik, kaip supratau iš pokalbio, kartais aplanko buvusį radikalą. Net šalia sėdinčios moteriškaitės traukė per dantį tokį „tėtučiuką“ ir bandė išprovokuoti pasišiaušti vyriškas ambicijas. Tačiau šis liko ramus kaip belgas.
Taigi vartyk nevartęs, bet kartais negali atspėti, kas iš kurio kad ir labai aiškiais atspalviais pažymėto kiaušinio išsiris.
Sunku įžvelgti Aukščiausiojo planus. Kur šuo pakastas, jei visų mylimas nuolankusis popiežius Pranciškus, norėdamas pagerbti armėnų tautą, turi užsitraukti Turkijos nemalonę? Pontifikas 1915–1917 m. vykusias masines žudynes, kurių metu išnaikinta apie 1,5 mln. armėnų, per sekmadienio mišias pavadino „pirmuoju XX a. genocidu“. Ir nors tai net ne jo žodžiai, o citata iš oficialaus Jono Pauliaus II ir armėnų patriarcho 2000-aisiais pasirašyto pareiškimo, turkų reakcija buvo žaibiška. Kaip rašoma „Lietuvos ryte“, praėjus vos kelioms valandoms po mišių, Turkija atšaukė savo ambasadorių Vatikane konsultacijų ir „ant kilimėlio“ išsikvietė Šventojo Sosto atstovą. Mat Armėnija siekia, kad žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu, o Turkija tam kaip įmanydama priešinasi. Taip, istoriją rašo nugalėtojai. O kas dėlioja daugtaškius ir taškus?
Sakoma, kad be Dievo valios nė plaukas nuo galvos nenukrenta. Ir nuo politikų, žinoma. (Kažkodėl dauguma jų pliktelėję…) Panašu, kad pagaliau ateina ir konservatorių vado Andriaus Kubiliaus eros pabaiga. Matyt, dešiniųjų sparne prinoko idėja, kad reikia kažką keisti. Kalbama, kad lyderis proteguoja partijos patriarcho anūką, jauną ir energingą europarlamentarą Landsbergį III, kuris neva gali įpūsti partijai aukštus reitingus per kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus.
Tačiau senoji gvardija nelinkusi pasiduoti be mūšio. Anot dienraščio, į kovą dėl vedlio portfelio buvo stoję net šeši kandidatai. Tarp jų – ir plungiškis Jurgis Razma. Tiesa, atrodo, iš senbuvių beliko Irena Degutienė, kuri siūlo susitelkti po krikščioniškų vertybių vėliava. Išeitų, Dievulis turėtų būti jos pusėje, tačiau kas gali žinoti, kokią mintį Jis ten audžia…
