Tradicinėje seniūnų sueigoje kalbėta, kad šiemet baigiasi trimetė Plungės rajono savivaldybės bešeimininkių ir bepriežiūrių naminių ir laukinių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos, utilizavimo, gyvūnų kastravimo ir sterilizavimo paslaugos pirkimo sutartis.
Savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė susirinkusių seniūnų teiravosi, kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis teko kviestis minėtos paslaugos teikėjus, kokių sutartyje numatytų paslaugų reikėjo, kiek tai atsiėjo.
Seniūnai kalbėjo, kad prieš trejus metus, gavę žmonių pranešimus apie gyvenvietėse besibastančius bešeimininkius šunis ar katinus, su entuziazmu kviesdavo smulkių naminių gyvūnų gaudytojus. Deja, gana dažnai pasitaikydavo, kad klaidžiojantys keturkojai pabėgdavo savais keliais iki to laiko, kol tarnybos specialistai atvykdavo jų gaudyti. Seniūnai pažymėjo, kad po tokių pirmų patirčių tarnybos paslaugų stengėsi kaip įmanoma išvengti, taip pat – ir dėl didelių paslaugų įkainių (viešoje vietoje nugaišusio katino paėmimo ir utilizavimo paslauga vienai seniūnijų atsiėjo apie 400 eurų).
Su seniūnais diskutuota, ar skelbiant naują konkursą dėl bešeimininkių gyvūnų gaudymo reikalinga įtraukti kastravimo, sterilizavimo paslaugas.
Seniūnai kalbėjo, jog domėjosi kitų savivaldybių patirtimi. Dažniausiai beglobių gyvūnų gerovę užtikrina gyvūnų prieglaudos. Vis dėlto, kaip pastebėjo, šiais laikais dauguma gyvūnų prieglaudų – ir taip perpildytos, todėl vargu ar bus pajėgios teikti savivaldybėms prašomas paslaugas.
Priminsime, kad 2022-ieji – Gyvūnų gerovės metai. Jų tikslas – šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.
