Na, ką, brangūs tautiečiai, turbūt visi smagiai krizenome, kai į Seimą panoro eiti sekso eksperte save vadinanti Milda Bartašiūnaitė ir garsi burleskos šokėja Eglija Vaitkevičė. O dabar Lietuvos padangėje sužibo dvi naujos politinių partijų žvaigždutės. Šeštadienį gimė Prezidento našlės Kristinos Brazauskienės, o sekmadienį – ir verslininko Vladimiro Romanovo įsteigtos partijos. Kartais pamąstau: ko gero, greit į Seimą pateks visi, kurie nori ir turi kažkieno palaikymą, – nesvarbu, ar bent kiek išmano politiką, ekonomiką ir kitas reikalingas sritis.
Apie našlės ketinimus kurti partiją ir bandyti patekti į Seimą kalbėta jau senokai – turbūt visi buvo pratinami prie tos minties… O štai žinia apie verslininko planus nerti į plačiuosius politikos vandenis žiniasklaidoje pasirodė vos prieš keletą dienų. Na, ir ką – prie ir taip nemažo įmantriausiais pavadinimais pasivadinusių partijų būrio prisijungs dar dvi: K. Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija bei V. Romanovo Lietuvos žmonių partija. Pavadinimai – skambūs, tik kiek realios naudos Lietuvos žmogui?
Čia jau – pasirinkimo laisvė… Gaila tik, kad prieš rinkimus paaiškėja, jog vieni už kitus „geresni“ ir „rojaus“ verti. Et, visi jie geri iki rinkimų, o po jų…
Gal per toli nužengiau, juk rinkimai – tik vėlyvą rudenį. Šiandien pakalbėkime apie meilę. Ką tik praėjo Šv. Valentino – įsimylėjėlių – šventė. Smagu, kai aplink visi spinduliuoja meile. Tik iškart kyla abejonė, ar tas jausmas – tikras? Argi priklijuota širdutė, automatiškai ištartas „myliu“ reiškia tą tikrąjį jausmą?
Tiek to, jaunystės šėliojimus palikime jauniems. Norisi pakalbėti apie artimo meilę. Štai įvykis Palangoje verčia susimastyti, kas darosi visuomenėje. Dėl to, kad negavo pašalpos už mirusią benamę seserį, patys artimiausi žmonės atsisakė ją laidoti. Kai pagalvoji – baisu… Nejaugi šiais laikais žmonės tiek sumaterialėję, jog širdyje nebelieka jokio tyro jausmo savo artimajam?
Nors, iš kitos pusės žiūrint, juk nežinia, kaip tie artimieji gyvena, gal ir cento neturi? Visai nenustebčiau – juk Lietuvoje, anot dienraščio „Respublika“, kas trečias pilietis gyvena ties skurdo riba. Brrr…
Pasirodo, balansuoju ties skurdo riba, nors visada maniau esanti bent kažkur netoli viduriuko. Viduriniosios klasės Lietuvoje nebeliko jau seniai, o emigracijos mastai niekam jau neberūpi. Juk dabar visur – demokratija, pasirinkimo laisvė. Nori skursti – pasilik, o jei sugebėsi – visais įmanomais būdais braukis į Seimą. Nori gyventi geriau – emigruok, nelabai kas ir pasiges – būsi tik vienas statistinis emigrantas, išdavęs Tėvynę. Išdavęs ar nepanoręs už grašius vergauti?
