Pagal šių metų sausį patvirtintas taisykles, Savivaldybės taryba turi nustatyti karšto vandens tiekėją – įmonę, kuri bus atsakinga už karšto vandens tiekimą daugiabučių namų gyventojams. Taigi, dabar reikia nuspręsti, kas šią paslaugą teiks – UAB „Plungės vandenys“ ar UAB Plungės šilumos tinklai. Bėda ta, kad abi bendrovės šio įpareigojimo kratosi.
Šis klausimas nagrinėtas Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje.
Kaip sakė už šilumos ūkį atsakingas Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus specialistas Kazys Milierius, iki šiol karštą vandenį gyventojams tiekė „Plungės vandenys“. Kaip bus toliau, reikia nuspręsti. Specialisto manymu, ši paslauga, kaip ir buvo, turėtų likti „Plungės vandenims“.
„Plungės vandenys“ šios paslaugos norėtų atsisakyti. Anot posėdyje dalyvavusio bendrovės vyr. inžinieriaus Arvydo Jurkaičio, tam yra dvi priežastys. Pirmoji ir svarbiausia – šalto vandens tiekėjui kartu būti ir karšto vandens tiekėju draudžia įstatymai. Antroji – teikdama šią paslaugą, įmonė patiria didžiulių nuostolių, siekiančių apie 180 tūkst. Lt per metus.
Kaip tie nuostoliai susidaro? Paprastai: daugiabučio gyvenamojo namo įvadinis skaitiklis visada rodo didesnį sunaudoto vandens kiekį nei sudėjus visų namo butų skaitiklių rodmenis. Vadinasi, dalis vandens nuteka į šalį – gal kažkas vagia, gal kažkieno skaitiklis sugedęs. O čia ir nuostolis susidaro. „Plungės vandenų“ duomenimis, per metus rajone tarpelyje tarp namo įvadinio skaitiklio ir butų skaitiklių pradingsta keliasdešimt tūkstančių kubinių metrų vandens.
Dėl tos pačios priežasties – patiriamų nuostolių – šios paslaugos kratosi ir Plungės šilumos tinklai. „Jei ši paslauga bus paskirta mums, kartu pereis ir nuostoliai. Tada didinsime karšto vandens kainą“, – tarsi gąsdindamas, sakė Plungės šilumos tinklų direktorius Petras Piekus.
Šiam P. Piekaus pasisakymui prieštaravo Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė. Jos teigimu, Šilumos tinklai jokių nuostolių nepatirtų. „Jei kažkas nemokės už vandens pašildymą, nuostoliai bus įskaičiuoti į to namo šilumos kainą. Juos padengs visi, mokantieji už butų šildymą. Mat į namą ateinanti šiluma yra bendra – ji naudojama ir vandeniui, ir butams šildyti“, – sakė kontrolierė.
Anot vicemero Juozo Šlepečio, su šia problema susiduria kone visos savivaldybės. „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritaria, kad karšto vandens tiekėju turėtų būti šilumos tiekėjas. Aš manau taip pat – paslauga turėtų tekti Plungės šilumos tinklams“, – savo nuomonę išsakė vicemeras.
Komiteto narių manymu, šis klausimas svarstyti dar neparuoštas. „Ir viena, ir kita įmonė kalba tik į savo vartus. Kiekvienas žeria sau naudingus argumentus, todėl išeina turgus. Kaip tokiu atveju priimti sprendimą?“ – klausė Jonas Varkalys. „Kodėl nesvarstoma, kaip nuostolius sumažinti, o tik bandoma juos nuo vienų pečių permesti ant kitų?“ – priekaištavo Voldemaras Bučius.
Pasak merės Elvyros Valerijos Lapukienės, kaip ten bebūtų, Savivaldybės tarybai teks nuspręsti, kuriai įmonei priskirti karšto vandens tiekimą – tai nurodymas iš aukščiau. Tačiau šįkart aukso vidurys dar nerastas.
