Į „Plungės“ laikraščio redakciją paskambinusi Platelių miestelyje, Ežero gatvėje, gyvenanti Morta Mikašauskienė prašė atvažiuoti į jos namus. Kvietimo tikslas – pažiūrėti (ir, žinoma, paviešinti), kaip kaimynai fekalijomis ir kitomis nuotekomis užteršė jos privačioje valdoje įrengtus vandens telkinius. Pasekmės esančios liūdnos: tvenkinukuose nebegalima maudytis, dėl užterštumo juose pilna dumblo ir įvairios augmenijos, sklinda nemalonus kvapas, kurį užuodžia ne tik sodybos gyventojai, bet ir praeiviai.
Kai atvykome į sodybą, M. Mikašauskienė nusivedė prie sklypo pakraštyje esančio tvenkinuko. Pasak moters, jis iškastas prieš kokius dvidešimt metų. Vieta – šaltiniuota, tad iš pradžių vanduo buvęs švarus ir skaidrus. O dabar… Vien dumblas, maurai, smarvė. Telkinys esąs toks užterštas, kad ir žuvys – karpiai, amūrai – išdvėsė. Plateliškė įsitikinusi: kūdra teršiama fekalijų nuotekomis, kurios atiteka iš kaimyninių sklypų.
Pasak M. Mikašauskienės, prieš daug metų, norėdami nusausinti jų teritorijoje telkšojusią pelkę, jie, be minėtojo, iškasė dar du tvenkinius. Pastarųjų būklė – nė kiek ne geresnė. „Pažiūrėkite, kokie vešlūs čia augalai. Tai liudija viena – čia gausu „trąšų“, kurių dėka augmenija tiesiog klesti. Šie tvenkiniai sujungti su pirmuoju, kurį jums rodžiau, be to, į juos atiteka vanduo iš daubos. Iš ten ir tie teršalai“, – kalbėjo plateliškė.
Moteris sakė nerimaujanti ne tik dėl savo sklypo, bet ir dėl greta esančio Platelių ežero – kadangi jos tvenkiniai ir ežeras turi jungtį, M. Mikašauskienė įsitikinusi, kad teršiami ir Platelių vandenys.
O iš kur tie teršalai? Kas fekalijas leidžia? „Matote už tvoros esantį šulinio dangtį? Manau, kad iš ten teršalai bėga į mano „prūdą“. Be to, anksčiau, kol Plateliuose nebuvo centralizuotų tinklų, ne vienas savo nuotekas buvo nuvedęs į daubą. O mūsų sklypas – iškart už jos, pats paskutinis, nelaimingoje vietoje. Tad viską „sugeriame“. Bet argi taip gali būti?“ – klausė plateliškė.
Norėdami išsiaiškinti, kas teršia vandenį, kreipėmės į aplinkosaugininkus. Tad netrukus Plateliuose lankėmės jau kartu su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės agentūros viršininke Irena Latakaite, UAB „Plungės vandenys“ Kaimo seniūnijų padalinio viršininku Gediminu Česnauskiu ir meistru Sigitu Jonučiu.
Iškilnoję gatvėje esančių šulinių dangčius, apžiūrėję kaimynų sklypą, specialistai konstatavo, kad šiuo metu vanduo tikrai nebeteršiamas. „Reikia pripažinti, kad anksčiau tie tvenkiniai galėjo būti „maitinami“ fekalijomis. Kol nebuvo centralizuotų tinklų, daug kas savo nuotekas buvo prijungęs prie lietaus kanalizacijos. Tad jos tekėjo ten, kur ir lietaus vanduo. Bet dabar taip nebėra. Visi aplinkiniai prisijungę prie tinklų, sudarę sutartis su „Plungės vandenimis“. Taigi naujų taršos šaltinių nėra. Tvenkiniuose – seni teršalai, kurie pajudinus skleidžia nemalonų kvapą“, – įsitikinusi I. Latakaitė.
„Mes 2011 metais prisijungėme prie centralizuotų tinklų ir tikrai nieko neteršiame, – sakė M. Mikašauskienės kaimynystėje gyvenantys Bernadeta ir Kostas Augustinai. – Ir anksčiau to nedarėme – kieme turėjome rezervuarą, o kai jis prisipildydavo, kviesdavomės mašiną, kad ištrauktų. Bet tai buvo prieš šešerius metus.“ Pasidomėjus, kokia sklypo pakraštyje esančio šulinuko paskirtis, plateliškiai atsakė: „Jei pagrindinis rezervuaras persipildydavo, ten nutekėdavo perteklius. Bet tai įvykdavo labai retai. O dabar tą šulinį visai likvidavome – nuėmėme dangtį ir užkasėme, kad niekam širdies neskaudėtų.“
Kadangi M. Mikašauskienės sklypas žemiau kitų, ar negali būti, kad teršia kiti kaimynai? Pasak I. Latakaitės, anksčiau problemų buvo. Prieš kokius septynerius ar aštuonerius metus vienas teršėjas buvo sučiuptas ir iš to pasimokė – sumokėjęs nemenką baudą, susitvarkė. „Dabar to žmogaus jau ir gyvo nebėra, o kiti – „Plungės vandenų“ klientai“, – sakė agentūros viršininkė.
M. Mikašauskienė sakė žinanti, kad kaimynai prisijungę prie centralizuotų tinklų. Pritaria ir tam, kad teršalai – senas reikalas, bet palikti to taip, kaip yra, nenori. „Mano įsitikinimu, tie, kas teršė, dabar turėtų išvalyti mano tvenkinius. Dabar jų būklė tokia, kad nei mes patys, nei svečiai (M. Mikašauskienė savo sodyboje priima turistus – aut. past.) negali maudytis, negyvena žuvys, visur dvokia.“
Plateliškė sakė jau daug metų ieškanti teisybės, bet niekaip jos nerandanti. Paklausus, ar nebūtų paprasčiau patiems imti ir susitvarkyti tvenkinius, juolab kad naujų taršos šaltinių nebėra, M. Mikašauskienė atsakė: „O kodėl turėčiau kitų teršalus valyti? Tegul tvarko tie, kas pridirbo.“ Tačiau po tiek metų surasti kaltus, ko gero, jau neįmanoma.
