Ginčai ir diskusijos dėl šilumos trasos, kuri sujungtų V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilines, tarp Plungės politikų netyla jau senokai. Daryta studija, imtasi ir konkretesnių veiksmų, bet koją pakišo fiziniai asmenys, per kurių sklypus turi driektis vamzdynai. Jie „įsileisti“ trasos nesutiko. Panašu, kad ši problema pagaliau išspręsta. Tad uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų laikinoji direktorė Margarita Charitonova politikų prašo pritarti projektui, kuriuo būtų statomi ir rekonstruojami šilumos perdavimo tinklai nuo A. Jucio g. 3 iki Telšių g. 3A. Šis klausimas nagrinėtas praėjusį trečiadienį vykusiame Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje.
Ims jauti už ragų
Kaip sakė direktorė, projektui įgyvendinti jau parengtas techninis projektas, žinoma, kiek katilinių sujungimas kainuos (1,7 mln. eurų), paskelbtas viešas rangos darbų pirkimo konkursas. „Neramu dėl ženkliai sukilusių metalo kainų. Padidėjimas siekia 50 proc. Jei pernai projektas būtų pajudėjęs, šiais metais jau būtume turėję rangovą ir būtume galėję padaryti už mažiau“, – kalbėjo laikinoji įmonės vadovė. Anot jos, pagal dabartinę faktinę situaciją, trasų sujungimas – vienintelė išeitis išnaudoti Lentpjūvės g. katilinės pajėgumus ir optimizuoti gamybos apimtis. Pranešėja neslėpė, jog ateityje reikėtų kalbėti apie V. Mačernio g. katilinės katilų modernizavimą ir kitus dalykus, tačiau šiai dienai trasų jungimas – racionaliausiais sprendimas. „Nėra kitos išeities, kaip imti jautį už ragų ir turėti jungiamąją trasą“, – kalbėjo M. Charitonova.
Merą Audrių Klišonį domino, kodėl išaugo projekto vertė, lyginant su ta, kuri buvo pradžioje. Taip pat – per kiek laiko projektas atsipirks. „Per pasitarimą su valdybos nariais buvo kalbama, kad tai neatsiperkantis projektas“, – detalizavo Savivaldybės vadovas.
Atsakydama į mero klausimą M. Charitonova patikino, jog realiai dabartinė kaina – mažesnė, nes neįskaičiuotas užsakovo rezervas, projektavimo išlaidos. „Bet kuriuo atveju, šiandienai mes V. Mačernio g. katilinėje neturime biokuro katilų ir šilumą gaminame tik dujomis. Esu įsitikinusi, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trasos jungimo kaštus įskaičiuos į kainą ir pripažins kaip tinkamą investiciją“, –
kalbėjo laikinoji Plungės šilumos tinklų vadovė. Jos žodžiais tariant, atsipirkimas būtų per 5–6 metus, kadangi ženkliai padidėtų Lentpjūvės g. katilinės gamyba, sumažėtų kuro sąnaudos, o tai pagerintų įmonės finansinius rezultatus.
„5–6 metai atsipirkimas energetikoje – superinis. Nesuprantama, kodėl taip buvo vilkinamas projektas, bet neseniai išaiškėjo, kad, kai projektas buvo parengtas, į jį nebuvo įtraukti hidrauliniai skaičiavimai. Visa tai pastebėjo šis jaunas kolektyvas. Ką tai reiškia? Reiškia, kad buvo pakasta maža bombikė: arba dirba tik Lentpjūvės g., arba tik V. Mačernio g. katilinė, abi dirbti negali. Išspręsim tą klausimą ir dirbs abi“, – kalbėjo komiteto narys Liudas Skierus.
Neduoda garanto, merdi šildymo sezonas
Projekto įgyvendinimui komitetas neprieštaravo. Žinoma, tam reikės skolintis, tad kreiptasi dėl garanto 1,3 mln. eurų paskolai 15-os metų terminui. Savivaldybės kontrolierės Danutės Jarašiūnienės pateikta išvada – teigiama.
Mero žodžiais tariant, nors Savivaldybė ir galėtų suteikti garantą, nes dar turi 2 mln. eurų garantų likutį, tačiau jam abejonių kelia kiti objektai, kurie turėtų būti užbaigti šiemet. Vienas iš tokių – Universalus sporto ir sveikatingumo kompleksas. „Objektą, kuris pradėtas, kurio rangos darbų sutartis baigiasi kitų metų pavasarį, turime pabaigti. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigiamos informacijos neturime. Balandžio 20-ąją su ministre buvo susitikę Savivaldybės administracijos direktorius ir vicemerė, bet, kiek supratau, rezultatai buvo ne tokie, kokių tikėtasi. Tad šis objektas – kabantis. Ir jei norim, kad rangovas padarytų darbus laiku, mums gali tekti teikti garantą kitai įmonei, kad ji galėtų tuos darbus padaryti“, – abejones dėstė A. Klišonis.
„Pralošėme metus. Šį projektą turėjome padaryti iki gegužės 15-osios. Tą sakėm dar 2019 metais, bet dėl neaiškių priežasčių užsitęsė. Ir jei dabar projektui nesuteikiame garanto, negalima jo įgyvendinti, tada kitą šildymo sezoną paliekame merdėti“, – už garanto suteikimą agitavo L. Skierus. Jo žodžiams pritarė ir laikinoji šilumos tinklų vadovė. Pasak jos, kadangi V. Mačernio g. katilinė kūrenama tik dujomis, jau pradėti naudoti šių metų aplinkos taršos leidimai (ATL), šildymo sezonui prasidėjus jų gali neužtekti, teks pirkti papildomai. „Tada kitais metais ateisime su prastais rodikliais ir manęs nekaltinkit. Todėl ir svarbu, kad trasa jau veiktų sezono pradžioje“, – paaiškino M. Charitonova.
A. Klišonis juokavo, jog suteikus garantą ir negavus finansavimo komplekso statybai, jam teks vėl „išmušinėti“ pinigus.
„Tiek šilumos tinklai, tiek baseinas turi būti visų mūsų reikalas, o ne tik mero, vicemerės, Administracijos direktoriaus, Petro ar Onutės“, – diskusijas užbaigė komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis.
Dėl garanto suteikimo komiteto nariams teko baluoti: keturi pasisakė už, vienas susilaikė. Nors paskutinį žodį tars taryba, bet, remiantis 2 metų balsavimų patirtimi, nereikia būti Saliamonu, kad atspėtum, į kurią pusę pakryps svarstyklės.
Ir vėl mokesim palūkanas per 15.m išeis kokie 2 milijonai ne mažiau.Sujungsim trasas tada ,bioenergija baigs savo katilus ir šildys visą miestą ,o mes mokėsim palūkanas .Labai gudrus ir suktas planas,bet mes už plungiškius kad jų kišenės būtų tuščios ?