Tęsinys. Pradžia Nr. 83 (1845), 2011 10 28
Kristina, atsakinga už turizmą, perskaitė pranešimą apie turizmą nacionaliniame parke, pabrėždama, kad vienas iš svarbiausių tikslų – kaip perteikti informaciją tikslinėms grupėms, t. y. komunikacija.
Svarbu suprasti, ką pasiūlyti turistams, gyvai perteikti emocijas apie parką. Ne mažiau svarbu pritraukti kuo daugiau lankytojų (tai yra Savivaldybės tikslas), bet kaip perduoti žinią, suvokti, kada turizmas intensyvus ir gali pakenkti. Kalbant apie turizmo plėtrą, svarbu suvokti, koks lankytojų kiekis kenkia žvėrims,
t. y. surasti aukso vidurį. Svarbiausia – bendradarbiavimas su vietos gyventojais, taip pat geras, tinkamas priėmimas parke. Svarbu neprisižadėti per daug. Žmones nacionaliniame parke siekiama išlaikyti ne vieną naktį, bet ilgiau.
Kiekvienais metais parką aplanko apie 1 mln. 700 tūkst. lankytojų. Daugiau kaip 800 tūkst. iš jų nakvoja parke. Lankytojų amžius – 28–45 metai. Nėra jaunų lankytojų, nes nėra barų.
Parke yra šeši takai (857 km). Vienu iš jų – karališkuoju keliu (2 600 m aukštyje) – keliavome ir mes, lydimi Kristinos ir vieno iš parko reindžerių. Kaip pasakojo parko darbuotojai, pavasarį, kai svarbi žolė kalnų ožiams, čia neleidžiama važiuoti automobiliais. Nuo liepos iki rugpjūčio kelias lankytojams uždarytas nuo 9 iki 18 val. Alpinistai turi sugrįžti iki 13 val. Savanoriai reguliuoja eismą. Kai lankymas leidžiamas, kas 15 min. autobusai užveža į viršų lankytojus, kurie nori pasivaikščioti kalnų takais. Toks pasivažinėjimas kainuoja 4 eurus. Reguliuojant eismą, atsirado daugiau pėsčiųjų. Vasarą savaitgaliais organizuojamos nemokamos ekskursijos su gidais.
Kalnų taku nukeliavome kilometrą. Stebino nuostabūs kalnų vaizdai, daug švilpikų, atidžiai stebinčių aplinką ir švilpimu perspėjančių apie pavojų, kalnų ožiai. Kildami į kalnus, buvome sustoję ir prie užtvankos, pastatytos 1950 m. Jų čia yra trys.
Pabaiga – kitame „Šventorkalnio“ numeryje
