Praėjusį ketvirtadienį posėdžiavusi Savivaldybės taryba ypač daug dėmesio ir laiko skyrė visai „nekaltam“ geltonojo autobusėlio klausimui. Svarstant, kam skirti Švietimo ir mokslo ministerijos duodamą transporto priemonę – Nausodžio pagrindinei ar Plungės specialiajai mokyklai, kilo daug ginčų. Na, o apsižodžiuodami politikai netgi įdomių faktų viešumon iškėlė.
Neseniai Savivaldybės administracijos Švietimo skyrių pasiekė džiugi žinia – Švietimo ir mokslo ministerija rajonui skyrė dar vieną mokyklinį autobusą. Iki tol ministerija išsyk nurodydavo, kuri mokykla transporto priemonę gaus. Šįkart paskyrimas nebuvo tikslinis, tiesiog – rajonui, o jau vietoje teko nuspręsti – kam konkrečiai. Ir tai sukėlė nemažų problemų.
Žinia apie geltonąjį autobusiuką gauta birželio 20-osios, pirmadienio, popietę, todėl pirmadienio rytą posėdžiavęs Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas šio klausimo nebeapsvarstė. Apie geltonojo autobusiuko paskyrimą kalbėta Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose. Pastarojo komiteto pirmininkas Visvaldas Nekrašas klausimą pristatė Savivaldybės tarybai.
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai buvo pritarę, kad autobusas turėtų atitekti Plungės specialiajai mokyklai. Motyvuota tuo, kad šios mokyklos turimas autobusas – senas, nešildomas. Taigi reikia naujo, juolab kad vežiojami neįgalūs vaikai. Na, o Nausodžio mokykla, nors savo autobuso ir neturi, su moksleivių pavėžėjimo problemomis nesusiduria – mokinius sėkmingai ir pagal gerai sudėliotus grafikus vežioja maršrutiniai autobusai.
Pasisakius V. Nekrašui, keistą klausimą jam uždavė tarybos narė Elvyra Valerija Lapukienė: „Jūs, kaip pranešėjas, turėtumėte žinoti, kokiu tikslu Vyriausybė skiria tuos geltonuosius autobusus. Ar žinote?“ Buvo akivaizdu, kad klausimas V. Nekrašą išmušė iš vėžių, bet jis atsakė: „Situacija Plungės rajone nėra gera. Mokyklos uždarinėjamos, todėl mokiniams reikia kažkaip pasiekti kitas mokyklas. Tokia Vyriausybės programa. Kas jau kas, o jūs, konservatoriai, turėtumėte tą programą žinoti. Kam ji skirta? Gal mokykloms padėti, o gal pinigams išplauti. Nestatykit manęs į durniaus vietą!“
Tada E. V. Lapukienė pranešėjui uždavė kitą klausimą – pasidomėjo, kokie buvo Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto argumentai, kad skirti būtent Specialiajai mokyklai. „Nausodyje idealiai sutvarkytas pavėžėjimas. Be to, ta mokykla neperspektyvi. O Specialiojoje mokykloje – vaikai su negalia. Atimti iš jų galimybę važiuoti šildomu autobusu būtų nežmoniška. Be to, jei duosim Specialiajai mokyklai, Savivaldybei nereikės ieškoti papildomų lėšų tam autobusui išlaikyti – mokykla išlaikys jį pati“ – argumentavo V. Nekrašas.
Pasipiktinęs dėl užduotų klausimų, V. Nekrašas kalbėjo toliau, prašydamas E. V. Lapukienės nepainioti politikos ir partinių interesų su sprendžiamomis problemomis. „Na, dabar jau pasakysiu daugiau negu žadėjau pasakyti, – rėžė V. Nekrašas. – Pagal jus išeina taip: tu mano partijos narys – še autobusiuką, ne mano – špygą“. Matyt, omenyje turėdamas tai, kad E. V. Lapukienė ir Nausodžio pagrindinės mokyklos direktorius Edmundas Sausdravas – tos pačios partijos nariai.
E. V. Lapukienės teigimu, Vyriausybės programa dėl geltonųjų autobusiukų nėra tokia siaura, jos tikslas – gerinti mokymo ir ugdymo procesą. „Na, o jeigu jau kalbate apie finansinius sunkumus – kad Nausodžio pagrindinė mokykla Savivaldybės prašytų lėšų autobusiukui išlaikyti, kodėl tuomet nematote Stanelių pagrindinės mokyklos, kuri autobusą naudoja vaikams iš Plungės atsivežti?“ – prasitarė E. V. Lapukienė.
Buvusios merės teigimu, Nausodžio mokykla seniai to autobuso laukia. Jis turėjo būti paskirtas jau pernai, bet kažkodėl atiteko Staneliams, na, o šiemet ir vėl negaus. „Išeitų, kad vis apgaunam direktorių“, – sakė E. V. Lapukienė. Balsų dauguma autobusas paskirtas Plungės specialiajai mokyklai.
Po posėdžio Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Rolando Raibužio pasiteiravome, ar tiesa, kad Į Stanelių mokyklą vežami plungiškiai vaikai. R. Raibužis faktą patvirtino, bet šito sakė nesmerkiąs. „Jei manote, kad tai nusikaltimas, aš kaltę prisiimu, bet nemanau, kad kažką darome negerai“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
R. Raibužis patvirtino, kad į Stanelių mokyklą iš Plungės kasdien vežama apie 10 mokinių. Visi jie – Plungės vaikų globos namų auklėtiniai. Kodėl? Atrodo, vaikai galėtų lankyti šalia įstaigos esančią miesto mokyklą, jiems nereikėtų kasdien važinėti autobusu, rizikuoti kelyje ir t. t. Be to, juk tenka eksploatuoti autobusą, pilti degalus, samdyti vairuotoją. Tai juk – tikras neūkiškumas! Atsakydamas į klausimus, R. Raibužis pateikė keletą motyvų. Vieni – mokyklos, kiti – esą mokinių naudai.
Pasak R. Raibužio, nemaža dalis Vaikų globos namų auklėtinių – sudėtingesnio charakterio, sunkiau pritampantys, prasčiau besimokantys vaikai. Todėl kaimo mokyklėlėje, kur klasėse gerokai mažesnis moksleivių skaičius, jiems kur kas geriau nei mieste, nes klasėje – apie 30 vaikų. Kitas teigiamas aspektas – kaime mažiau pagundų: per pertrauką vaikas nenulėks į parduotuvę nusipirkti cigarečių ar alaus. Be to, ir prižiūrimi jie akyliau.
Aišku, didžiausia nauda iš to – mokyklai. Tie keli mokiniai Stanelių pagrindinei – tarsi gelbėjimosi ratas. Mat mokinių skaičius toje mokykloje balansuoja ties riba – išlikti ar uždaryti. Atsivežant mokinių, pasirenkamas variantas išlikti. Jei Vaikų globos namų auklėtinių nebūtų, ko gero, neliktų ir mokyklos Staneliuose. „Dabar keli plungiškiai vežami į Stanelius. Priešingu atveju visus staneliškius turėtume vežti į Plungę. Taigi kas ekonomiškiau? Be to, kiek žmonių netektų darbo“, – kalbėjo R. Raibužis.
Kodėl į Stanelius vežami būtent Vaikų globos namų auklėtiniai? Gal todėl, kad tai valdiškos įstaigos globotiniai, neturintys užnugario, galinčio griežtai pasakyti: mano vaikas mokysis mieste ir niekur jo nevežiosite?
