„Kiekvienas laikotarpis turi savo žavesio“

Parašė:  2021-02-12

1991 m. balandžio 23 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimu įsteigtas Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP). Šiemet parkas švęs jau 30 metų jubiliejų. Be to, kad ŽNP paskirtis – saugoti gamtinį kompleksą, vienas iš svarbesnių jo uždavinių yra puoselėti Žemaitijos regiono kultūros tradicijas, amatus, propaguoti materialinės ir dvasinės kultūros palikimą. Geriausiai apie senąjį kultūros paveldą, atgaivintas tradicines šventes žino ŽNP direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė.
– Kokias tradicines šventes Žemaitijos nacionalinis parkas išsaugojo, o gal atgaivino?
– Nuo įkūrimo ŽNP organizuoja dvi tradicines šventes: Užgavėnes ir Jonines. Nuo 2010 m. atgaivinta dar viena – Trys Karaliai. Pirmasis parko direktorius Vidmantas Bezaras buvo aktyvus tradicinio paveldo puoselėtojas.
Beje, ir iki ŽNP įsteigimo buvo organizuojamos didelės ir triukšmingos Užgavėnės. Tiesa, jos vadinosi ne Užgavėnėmis, o Žiemos palydų švente. Ją rengdavo Platelių apylinkė, kolūkis, padėdavo Plungės valdžia, Kretingos muziejus.
Joninių sovietmečiu nebuvo. Panašiu laiku vykdavo garsieji Platelių festivaliai, kad žmonės į Žemaičių Kalvarijos didžiuosius atlaidus nevažiuotų.
– Jei palygintume švenčių dalyvius prieš 30 metų ir dabar, ar jie labai skirtųsi?


– Nesvarbu, kokiais laikais žmonės gyvena, švęsti jiems patinka. Kiekvienas laikotarpis turi savo žavesio. Atvykstantieji į tradicines šventes Plateliuose žino, kas jų laukia. Jau užsiauginome savo dalyvius. Jie tikisi tradicinės šventės, kurioje patys aktyviai dalyvaus, o ne koncerto, kuriame bus tik žiūrovais.
Taip, kai kurias tradicijas reikėjo atgaivinti. Užgavėnes stengiamės švęsti kaip senais laikais (ikisovietiniais). O anais laikais jos vyko ne vieną dieną. Ši tradicija Plateliuose išliko iki šių dienų: pirmadienį po pietų vaikštinėja mažieji „žydukai“, o antradienį – jau didieji (vyrai, persirengę įvairiais moteriškais ir vyriškais veikėjais). Svarbiausias tikslas – kad persirengėlių kompanijos, krėsdamos įvairias išdaigas, lankytų sodybas, dėvėtų tradicines kaukes, neužmirštų tradicinių personažų. Iš sovietmečio pasiliko visų persirengėlių suėjimas į Platelių miestelio aikštę ir eisena prie kultūros namų, „ubagų balius“ vakare.
– Kas būna sunkiausiai organizuojant tradicines šventes? Juk vien tik pavadinimo neužtenka…
– Reikia šventėse dalyvauti ir išmoksime švęsti. Dabarties žmogui senosios tradicijos nėra labai svarbu, jis nearia ir nesėja su arkliuku. Sunkų darbą pakeitė galinga technika, kaime paplito modernios technologijos. O miestiečiai vargu ar atskirtų miežius nuo rugių, miesto vaikai mano, kad pienas ir kiti produktai „užauga“ prekybos centruose.
Tradicinių Užgavėnių papročiuose susipynusių senųjų tikėjimų, susijusių su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui, šiuolaikinis žmogus jau neatpažįsta. Užgavėnes išgelbėjo karnavališkumas, vietoj apeigų liko žaismė. Tas pats su Joninėmis ir kitomis tradicinėmis šventėmis.
– Sakoma, kad nauja – tai pamiršta sena. Kaip šventės buvo švenčiamos anksčiau, kas išliko iki šių dienų?
– Seniau Trijų Karalių išvakarėse virš durų šventinta kreida užrašydavo tris pirmąsias karalių raides, o jų priekyje – kryželius (+K+M+B). Kryželiai prieš karalių vardus reiškia išminčių, aplankiusių Jėzų, šventumą. Kartais nerašydavo, laukdavo, kol „karaliai“ padarys. Kiti dar virš jų nupiešdavo žvaigždę. XX a. pirmoje pusėje tarp Kalėdų ir Trijų Karalių po Platelių apylinkes vaikščiodavo vyrai, persirengę Trimis Karaliais, žvaigždę nešdavo angeliuku apsitaisęs berniukas arba mergaitė. Užėję į namus, pagarbindavo Dievą, giedodavo giesmes, užrašydavo virš durų karalių vardų raides. Žmonės Karalius vaišindavo, ką nors jiems duodavo. 2010 m. ŽNP direkcija atgaivino šią po Antrojo pasaulinio karo sunykusią tradiciją. Folkloro ansamblio „Platelē“ dalyviai, persirengę Karaliais, lanko Platelių apylinkių žmones.

Joninės – gražiausia tradicinė vasaros šventė. Per Jonines (Rasas) žmonės bandė įspėti gamtos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių. 30 metų Jonines prie ežero organizuoja ŽNP. Senąsias švenčių tradicijas atgaivinti mums padėjo folkloro ansambliai „Mėguva“ iš Palangos, „Gondinga“ iš Plungės ir kt. Jau daug metų tradicines Jonines Plateliuose veda folkloro ansambliai „Alksna“ ir „Alksniukā“ iš Mažeikių ir mūsų folkloro ansamblis „Platelē“.
Tradicines Jonines plateliškiai ir svečiai švęsti prie Platelių ežero renkasi birželio 23-iosios vakare. Dalyviai apsiprausę praeina pro žolynais vainikuotus vartus, eina ratelius, dainuoja, šoka, kas devynis žingsnius ieško ir renka stebuklingas žoleles, buriasi iš žolynų, aukuro ugnimi uždega stebulę ir laužą, paežerės tankiame miške ieškomas vidurnaktį pražystantis papartis, ąžuolo lapų vainikais vainikuojami Janinos ir Jonai, Platelių ežere plukdomi vainikėliai.
– Praėjusiais metais Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centras pripažintas sėkmingiausiu Lietuvos tradiciniu amatų centru. Žemės ūkio ministerija už tradicinių amatų puoselėjimą, materialinės ir dvasinės kultūros palikimo skleidimą įteikė padėkos raštą. Kuo viliojate lankytojus?
– Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centras įkurtas 2012 m., išsiplėtė 2017 m. Čia vystomi tradiciniai amatai: audimas, drožyba, kalvystė, kryždirbystė, margučių marginimas, mezgimas, maisto ruošimas, pynimas, siuvinėjimas, verpimas, vilnos, vėlimas, žvakininkystė ir kt. Galima užsisakyti įvairius edukacinius užsiėmimus, tradicinio maisto degustavimo programas. Amatų centre veikia medžio drožybos ir audimo klubai.
– Ačiū už pokalbį.
Užgavėnėms artėjant
Kaip sakė A. Kuprelytė, edukacijos yra viena iš Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centro veiklų. Minėtajame medžio drožybos klube vietos medžio meistras Antanas Vaškys moko medžio drožybos paslapčių. Tarp kitų drožinių jo rankose gimsta ir Užgavėnių persirengėlių naudojamos kaukės.
Šiupinys – tradicinis lietuvių valgis. Tai riebus ir sotus patiekalas, gaminamas iš įvairių kruopų, pupų, žirnių, pjaustytų arba trintų bulvių bei kiaulienos atraižų (ausų, kojų, galvos). Paprastai būdavo verdamas per šventes (ypač Užgavėnes, Kalėdas), darbų pabaigtuves.
Ar valgytume tokią košę dabar? Kokios paslaptys slypi šios košės gaminime ir valgyme? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus galima sužinoti dalyvaujant šiupinio gaminimo edukaciniame užsiėmime.
Žinoma, jei Užgavėnėse nebūtų blynų, šventė greičiausiai prarastų dalį savo žavesio. Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centre vyksta mielinių arba čirvinių (širdelės) blynų kepimo edukacija. Dalyviai supažindinami su tešlos gaminimo procesu, patys gali išsikepti blynų. Kepant mielinius blynus pasakojama apie Užgavėnes, tradicinius Užgavėnių šventės valgius, linksmybes ir papročius.

Čirviniai blynai kepami senovinėje, dabar labai retai kur naudojamoje keptuvėje. Tiek mažus, tiek didelius intriguoja kepimo procesas ir kiekvienas jį nori išbandyti pats. Blynai kepami ant senovinės tradicinės krosnies. Taip pat dalyviai yra supažindinami su senolių žemaičių stalo tradicijomis, pristatomi įvairūs senoviniai maisto gaminimo įrankiai ir įrenginiai: menturis, girnos, grūstuvė, ližė, duonkepis ir kt.
Užsiėmimo pabaigoje visi vaišinasi blynais ir skania žolelių arbata.
Nepamirštas ir Užgavėnių šventimas. Atvykusieji į ŽNP Platelių dvaro sodybos arklidę gali susipažinti su Užgavėnių tradicijomis, papročiais ir kulinarijos paveldu. Dalyvaujantys edukaciniame užsiėmime turi galimybę pajusti šios šventės ypatumus ir linksmybes. Susipažįsta su tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis, jų autentiškumu, gamyba, reikšmėmis ir paskirtimi. Edukacinės programos metu atliekamos įvairios viena už kitą įdomesnės praktinės užduotys. Edukacijos dalyviai sužino, kaip prasidėdavo ir kaip baigdavosi šventė. Išmoksta dainų ir šokių, pagal Užgavėnių tradicijas aprengia Morę, patys dalyvauja Užgavėnių šventės vaidinime užsidėję tradicines kaukes. Taip pat sužino, kodėl buvo svarbu suptis sūpynėmis, ir patys gali pasisupti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Plungės rajono savivaldybėje keliamas klausimas dėl kolumbariumo įrengimo naujosiose miesto kapinėse. Ar pritartumėte? Jei taip, kur jis turėtų būti įrengtas?

Loading ... Loading ...
Archyvas

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/edulaikplu/domains/laikrastisplunge.lt/public_html/wp-content/plugins/logo-slider/ls_logoslider.php on line 488
Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
SEO,