Gruodžio 11 d. teisme atsidūrė Šateikių parapijos klebonas Gediminas Norvilas, dar vasarą nuoširdžiai sutikęs talkinti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir sutvarkyti atnaujintos Bukantės koplytėlės aplinką.
Garsi relikvijomis
Koplyčia priklauso Bukantės dvaro sodybos kompleksui. Manoma, kad koplytėlė buvusi pastatyta dvarininko Antano Andrijausko lėšomis jo tėvo Juozo Andrijausko žemėje dar 1863 metais. Bukantės koplyčia buvo tvarkoma 1966–1970 m.
Ji neliko pamiršta ir šiemet, vykdant Kultūros rėmimo fondo finansuojamą projektą „Medinio Lietuvos paveldo išsaugojimas ir senųjų amatų profesijų atstovų mokymo aktualizavimas“.
Senųjų amatų meistrai ir architektai bei statybų vadovai atnaujino sienas, langus, fasadą, kryžių, perklojo skiedrinį stogą. Beje, būtent tada kilnojamame altorėlyje, labiau primenančiame senovinį staliuką, paveldosaugininkai rado M. Valančiaus antspaudu užantspauduotą relikvijorių, o jame dviejų šventųjų – Simplicijaus ir Marini relikvijas.
Sutvarkyta ir koplyčios aplinka.
Reikalavo atlyginti žalą
Plungės r. apylinkės teisme Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento administravimo ir teisės skyriaus vyriausias specialistas Edvardas Sungaila, atstovavęs departamento civiliniam ieškiniui, reikalavo, kad būtų padengta gamtai padaryta žala, nustatyta pagal galiojančius LR teisės aktus ir žalos apskaičiavimo metodiką.
Tvarkant koplyčios aplinką, klebonas Gediminas Norvilas be departamento leidimo nupjovęs drebulę, įvertintą (410 litų), tris ąžuolus (vertė 2 304 litų) bei devynis klevus (12 416 litų). Bendra ieškinio suma – 15 130 Lt. Nupjovusiam daugiau nei buvo leidime nurodyta medžių dvasininkui pareikštas Šiaulių regioninio aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys dėl padarytos žalos – sunaikinus želdinius, augusius kultūros paminklo teritorijoje.
Gera širdelė… du metai be duonos?
Teisme klebonas G. Norvilas pasakojo, jog šių metų birželio antrą dieną į Bukantę turėjęs atvykti vyskupas, tad jis skubinęsis susitvarkyti aplinką. Visa teritorija tuo metu buvo apaugusi medžiais ir krūmais. Nuo kelio per želdinius nesimatė koplyčios.
Leidimą kirsti menkaverčius krūmus ir želdinius turėjęs, tačiau, siekdamas geriau pasirodyti prieš vyskupo vizitą, G. Norvilas kiek persistengęs ir nukirtęs daugiau medžių nei numatyta.
Jis pripažino savo kaltę ir sakė, jog gailisi dėl padarytos žalos. Klebonas tikino, kad parapija yra maža, vos galą su galu suduria, o jei reikėtų mokėti per 15 tūkstančių litų baudą iš atlyginimo – jam tektų dvejus metus dirbti ir gyventi be duonos.
Be duonos nepaliko
Teismo paskelbta nutartimi, Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinys patenkintas tik iš dalies. Mat byloje pritrūko įrodymų, jog iškirsti medžiai buvo vertingi. Tad G. Norvilas baudžiamas ne dėl gamtai padarytos žalos, o dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo.
Teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į tai, kad žmonių sveikatai žala padaryta nebuvo, klebonas veikė ne iš savanaudiškų paskatų. Priimant galutinį sprendimą, atsižvelgta į dvasininko turtinę padėtį.
Klebonas G. Norvilas turės sumokėti 5 tūkstančių litų baudą ir dengti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo. Tai pat iš jo „kišenės“ bus išskaičiuota 150 litų žyminio mokesčio suma.
