Plungės viešojoje bibliotekoje plungiškiai galėjo aplankyti parodą „Tauta ir žodis“, kurios pristatymas įvyko vasario 13-ąją. Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtoje parodoje buvo eksponuojamos kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ narių Rimanto ir Vandos Bendorių sukauptos retos knygos.
Parodoje pristatytos Lietuvos istorijos dvasinį ir intelektinį paveldą atspindinčios knygos, išleistos tarpukariu ir prisidėjusios prie jaunos valstybės švietimo, istorijos ir ekonomikos augimo. Daug tuo laikotarpiu išleistų knygų pražuvo sovietmečiu: buvo uždraustos, naikinamos, deginamos.
Tačiau lietuvių tauta visada žinojo spausdinto žodžio vertę – brangino knygas, brošiūras, vadovėlius ir mokėjo juos saugoti. Būtent dėl teisingo tautos ir spausdinto žodžio santykio šiandien galime susipažinti su leidiniais, liudijančiais tarpukario Lietuvos švietimo, kultūros ir tautinės savimonės raidą, ir išsaugoti juos ateities kartoms.
Unikalią knygų, išleistų prieš nepriklausomybės atgavimą ir po jos, kolekciją savo namų bibliotekoje yra sukaupę plungiškiai Rimantas ir Vanda Bendoriai. Kolekcijoje – įvairių lietuvių autorių – Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, brolių Biržiškų, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Maironio – grožiniai kūriniai, šviečiamojo pobūdžio knygos jaunuomenei, pamokymai daržininkams, vadovėliai, tarp kurių – mokykliniai vadovėliai-elementoriai „Rūtelė“, išleista 1938 m., ir „Sakalėlis“.
Parodoje „Tauta ir žodis“ pristatoma 100 istorinę ir kultūrinę vertę turinčių leidinių. Tarp eksponatų – penktasis Maironio „Pavasario balsų“ leidimas (1920 m.), 1928 m. išleistas Marijos Pečkauskaitės vertimų leidinys, Mykolo Biržiškos knygos, aritmetikos, lietuvių kalbos ir literatūros, piešimo vadovėliai.
Seniausias parodos eksponatas – 1897 m. išleistas kunigo P. Gondkaus apsakymas „Kelionės į Palestinos žemę, apie Jerozolimą ir kitas šventas vietas“.
Kolekcininkai leidžia parodos lankytojams knygas pavartyti, susipažinti su turiniu, iliustracijomis. „Mūsų bibliotekos knygos po stiklu nebūna. Tegul žmonės jas varto, tegul mato, koks dėmesys valstybėje buvo skiriamas švietimui, kultūrai, mokslui, kiek buvo leidžiama spaudinių“, – kalbėjo R. Bendorius.
Bibliofilas pasakojo, kad meilę knygoms pajuto dar vaikystėje: „Mūsų karta mokykloje labai daug skaitė. Kiekviena šeima namuose turėjo nors mažytę bibliotekėlę. Esu trečios kartos nuo žagrės atstovas – tėveliai buvo paprasti žmonės, bet visada žinojome, kad gera knyga geriau nei skanios dešros gabalas.“
Knygos į sutuoktinių biblioteką atkeliauja įvairiais keliais – vienas nusiperka, kitas gauna dovanų arba keičiasi su kitais kolekcininkais.
Pasak R. Bendoriaus, pirmoji šeimos knygų kolekcijoje atsirado Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“. Biblioteka nuolat papildoma – prieš mėnesį sutuoktiniai aukcione nusipirko 1928 metais išleistą Lietuvos Valstybės Konstitucijos leidinį. Pono Rimanto ilgai ieškotą elementorių „Saulutė“, iš kurio jis pats kadaise mokėsi skaityti, padovanojo plungiškė Adelė Daukantaitė. Knyga buvo be viršelių, todėl šiuo metu ji yra spaustuvininkų, kurie jai parūpins originalią išvaizdą, rankose. Bendorių bibliotekoje esama ir elementorių, iš kurių mokėsi Rimanto tėveliai. Šios knygos emocine prasme ir yra pačios brangiausios.
Paklaustas, ar yra leidinys, kurį būtinai norėtų turėti savo kolekcijoje, Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo narys kalbėjo: „Yra daug gerų knygų, kurias bibliofilai nori turėti savo kolekcijose. Mudu su žmona nesame kaupikai. Suprantame, kad labai vertingos ir retos knygos neturi būti užspaustos asmeninėse bibliotekose, kad jų vieta muziejuose, kur jos yra prieinamos ir matomos. Todėl ir su savo kolekcija noriai dalyvaujame parodose, rodome ją žmonėms.“
Paroda „Tauta ir žodis“ – jau aštuntoji Plungėje surengta R. ir V. Bendorių bibliotekos knygų paroda. Joje, kaip jau minėjome, pristatoma 100 tarpukario Lietuvoje išleistų knygų.
Progą susipažinti su šiais leidiniais turėjo ir mažeikiškiai. Sausio mėnesį paroda buvo eksponuojama Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje.
Iš Plungės paroda keliaus į Jurbarką, Punsko lietuvių bendruomenės namus, o gegužės mėnesį su bibliofilų sukauptomis knygomis turės galimybę susipažinti Klaipėdos universiteto studentai.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
