Diagnozė yra labai svarbus vėžio prevencijos elementas. Ankstyvas onkologinių pakitimų nustatymas yra labai svarbus sėkmingam gydymui ir gyvenimo trukmės prailginimui. Čia sužinosite, kokius tyrimus verta atlikti reguliariai, kad išvengtumėte rimtų ir sunkių ligų.
Vėžio tyrimai – profilaktika
Yra keletas svarbiausių ir dažniausiai rekomenduojamų atlikti vėžio prevencijos genetinių tyrimų. Šitie yra:
- krūtų mamografija – šis tyrimas skirtas 50–69 metų moterims. Tyrimą galima atlikti kartą per dvejus metus. Jei moters šeimoje yra sirgusių šia liga, tai yra indikacija dažniau atlikti šio tipo tyrimus;
- kolonoskopija – tai storosios žarnos vėžio tyrimas. Tyrimą rekomenduojama atlikti vyresniems nei 50 metų žmonėms kartą per 10 metų, jei šeimoje nėra sirgusių šia liga. Tačiau jei storosios žarnos vėžio atvejis buvo diagnozuotas artimiausioje šeimoje, tuomet tyrimą reikėtų atlikti sulaukus 40-49 m. Deja, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys gali būti paveldimas. Jeigu paciento artimiesiems buvo diagnozuota paveldima storosios žarnos vėžio forma, tai reiškia, kad kolonoskopija turėtų būti atliekama nuo 25 metų ir daug dažniau, nei nurodyta bendrosiose rekomendacijose;
- citologija – tai gimdos kaklelio vėžio tyrimas. Tyrimus rekomenduojama atlikti kiekvienai moteriai nuo 25 iki 59 metų amžiaus arba anksčiau, jei moteris yra gimdžiusi. Moterys, neturinčios gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių, turėtų tikrintis kas trejus metus. Tačiau, jei moteris yra užsikrėtusi ŽPV, buvo gydoma nuo gimdos kaklelio displazijos arba buvo užsikrėtusi ŽIV, kartą per metus rekomenduojama atlikti PAP tepinėlio tyrimą.
Šiuos tyrimus galite atlikti tiek valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, tiek privačiose klinikose ar tyrimų centruose. Pastaruosiuose galite atlikti ne tik prevencinius vėžio, bet ir kitus genetinius tyrimus. Daugiau apie tai galite skaityti čia: https://www.placenta.lt/genetiniai-tyrimai/.
Vėžio diagnostika – naviko žymenys
Naviko žymenys yra dar vienas tyrimas, padedantis diagnozuoti vėžį. Tai cheminės medžiagos, kurios gali rodyti vėžio vystymąsi. Tačiau atminkite, kad taip būna ne visada. Šios medžiagos gali turėti nenormalių koncentracijų, susijusių su kitomis su sveikata susijusiomis ligomis ir sąlygomis, nesusijusiomis su vėžiu, pvz., nėštumu.
Dažniausiai tiriami šie naviko žymenys (išvardyti ne visi):
- CEA – tai karcinoembrioninis antigenas, kurio buvimas gali rodyti, pavyzdžiui, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi.
- AFP – tai alfafetoproteino tyrimas, galintis rodyti ir nėštumą, ir kepenų ląstelių karcinomą.
- Beta-hCG – tai chorioninis gonadotropinas. Šis hormonas pirmiausia naudojamas nėštumui patvirtinti, tačiau jis taip pat gali atsirasti vystantis lytinių ląstelių navikams, neuroblastomai ir pan.
- PSA – tai prostatos specifinis antigenas. Jo išvaizda gali rodyti prostatos vėžio išsivystymą, tačiau PSA kiekis gali būti padidėjęs ir dėl traumos ar uždegimo.
Vėžio diagnostika – genetiniai tyrimai
Genetinis tyrimas yra vėžio rizikos vertinimo forma. Jų atlikimas nediagnozuoja ligos, tačiau leidžia patikrinti, ar genetiškai nesame linkę susirgti tam tikros formos vėžiu. Jei jūsų artimame šeimos rate yra buvę sunkių ligų atvejų, nedelskite ir pasitikrinkite, kadangi tai gali turėti lemiamos įtakos tolesniam jūsų gyvenimui.
Vertėtų nenumoti ranka į gydytojų ir kitų specialistų rekomenduojamus profilaktinius tyrimus, kadangi tai išties gali padėti išgelbėti gyvybę. Užsiregistruokite vėžio bei genetiniams tyrimams jau dabar!
