„Reitingų lentelėse nuo šeštosios iki dvidešimt antrosios vietos svyruojame. Vienais metais geriau, kitais – blogiau. Esame gavę tris „Auksines krivūles“. Nėra ko savęs plakti“, – kalbėjo meras Antanas Černeckis per Rietavo savivaldybės posėdį, aptardamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) paskelbtą savivaldybių indeksą.
Savivaldybė nemažai gali nuveikti dėl žmonių gerovės. Svarbiausi vietos valdžios uždaviniai – užtikrinti gyventojų pasirinkimo laisvę, skatinti privačias iniciatyvas, kurti palankias verslo sąlygas, taupyti išteklius ir veikti skaidriai.
Rietavas mažųjų savivaldybių (54) grupėje, surinkęs 55 balus iš 100 galimų, kartu su Marijampolės ir Šiaulių rajonais užima 21–23 vietas.
Mero A. Černeckio nuomone, tai gana gera pozicija antrai pagal mažumą šalies savivaldybei. „Rodikliai neblogi, išskyrus tai, kad nepritraukėme investuotojų iš užsienio. Pas mus kuriasi tik lietuviškos įmonės. Kol Vyriausybė nesiims atitinkamų veiksmų, tol kitų šalių įmonės neateis. Turėjome pasiūlymų. Vienas jų – šiltnamiai. Buvo žadama investuoti didžiulę sumą, tačiau Žemės ūkio ministerija nesutiko finansuoti penktadalio lėšų. Investicija nuplaukė, greičiausiai į Lenkiją. O sąlygos buvo beprotiškai geros – visą produkciją planuota išvežti į užsienį, nesudarant konkurencijos vietos gamintojams. Praradome ir čiužinius gaminančią Vokietijos įmonę. Investuotojams reikėjo 80 arų nuosavos žemės. Jos negavę, vokiečiai apsisprendė verslu užsiimti Baltarusijoje, kur pigesnė darbo jėga. Dėl tos pačios priežasties minties statyti šiltnamius Skroblio kaime ant fermų griuvėsių atsisakė ir švedai“, – vardijo Savivaldybės vadovas.
Kaip pastebėjo A. Černeckis, Vietos savivaldos įstatymas neįgalioja kurti naujų darbo vietų, tad ir lėšų tam reikalui neskiriama. Tik konkuruodamos tarpusavyje savivaldybės savo jėgomis mėgina pritraukti investuotojų, kad ir neturėdamos jokių įrankių. „Ką mes galime pasiūlyti verslui? Tik žemės nuomos ir turto mokesčių lengvatas. Ar tie keli tūkstančiai gali ką nors nulemti, kai planuojama investuoti dideles sumas? Tai juokas, tai nerimta. Nors jei investuotojai ateitų dabar, galėtume projektą paskelbti svarbiu regionui ir atidaryti jam „žalią gatvę“. Čia geras veiksmas iš Vyriausybės pusės, bet iki šiol šito nebuvo“, – dalijosi mintimis meras.
Kaip skelbia LLRI, geriausiai Rietavo savivaldybė įvertinta transporto, sveikatos ir socialinės rūpybos srityse. Tačiau Savivaldybės administracija ir turto valdymas atsiliko nuo vidutinio įvertinimo.
2016 metais socialiniai rodikliai buvo palyginti geri. Pavyzdžiui, socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų skaičiaus buvo mažesnė nei vidutinė (3,4 proc., lyginant su 4,3 proc. vidurkiu), kaip ir nedarbo lygis (6,8 proc., lyginant su 9,7 proc. vidurkiu).
Teigiamai vertinama ir tai, kad Savivaldybės administracija daug socialinių paslaugų pirko iš nevyriausybinių organizacijų, o tai yra pigiau nei įsigyjant jas iš viešojo sektoriaus. Pirkimai iš minėtųjų organizacijų siekė 34 proc., kai mažųjų savivaldybių vidurkis vos viršijo 8 proc.
Transporto srityje puikus įvertinimas pelnytas dėl to, kad visiems viešojo transporto maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai ir šias paslaugas teikė privatūs vežėjai.
Dauguma turto valdymo srities rodiklių nėra įvertinti aukštais balais. 2016 metais Savivaldybei priklausė palyginti daug pastatų ir patalpų (plotas 1 000 gyventojų buvo didesnis nei vidutinis). Nemaža dalis patalpų buvo nenaudojama.
Savivaldybės administracijos vertinimui neigiamą įtaką padarė tai, kad daugiau kaip 7 proc. gyventojų prašymų nebuvo išnagrinėti laiku (mažųjų savivaldybių vidurkis siekė 1,6 proc.).
Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas, paprašytas paaiškinti, kas trukdo laiku išnagrinėti gyventojų prašymus, kalbėjo: „Tokie rezultatai nustebino ir mus pačius. Pradėję analizuoti situaciją, pastebėjome, kad elektroninė dokumentų valdymo sistema prie vėluojančių priskiria ir laiku išnagrinėtus prašymus. Šiuo metu kartu su sistemos prižiūrėtojais ieškome būdų, kaip pašalinti šią techninę problemą.“
