Kol bus pasiektas tikslas, reiks nudėvėti geležines klumpes

Praėjusių metų gegužę išrinkti naujieji Plungės rajono politikai buvo supažindinti su vienu grandioziniu planu – kad Plateliai taptų kurortine teritorija. Tada pristatyta, kas jau nuveikta šiuo klausimu. O šių metų vasario 6-ąją Platelių dvaro svirne į diskusiją buvo pakviesti ne tik Savivaldybės administracijos vadovai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovai, bet ir plateliškiai, kuriuos ši idėja palies tiesiogiai.

Turizmo situacija rajone
Susirinkusiuosius pasveikinęs meras Audrius Klišonis kalbėjo apie tai, kad kol bus pasiektas užsibrėžtas minėtasis tikslas, reikės nudėvėti geležines klumpes – įdėti nemažai darbo ir išmonės, kad būtų įgyvendintas vienas iš reikalavimų – ne mažiau kaip viena sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicinos reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas. Visa tai šiuo metu yra nulinėje padėtyje. Pasak Savivaldybės vadovo, tapę kurortine teritorija Plateliai bus dar labiau žinomi, o iš to išloš ir miestelyje įvairias paslaugas teikiantys subjektai, Savivaldybė gaus į biudžetą daugiau pinigų. „Čia jūsų ir mūsų interesai sutampa“, – pabrėžė A. Klišonis.
Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė apžvelgė turizmo mūsų rajone situaciją.
2018–2022 metais rajone apgyvendinimo įstaigų skaičius ženkliai išaugo – nuo 26 iki 60. Pernai suskaičiuota 22 286 nakvynės. Didžiausias nakvynių skaičius – liepą, tuo metu nakvoti buvo apsistoję daugiau nei 6 tūkst. turistų, iš jų – per 600 užsienio šalių piliečių. Lyginant su 2022 m., nakvynių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. Pagal apgyvendinimo statistiką daugiausiai nakvojančių buvo iš Lenkijos, Latvijos, Nyderlandų, Anglijos, Norvegijos, Estijos, Vokietijos ir kt.
Pastaruosius kelerius metus viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“, kuruojanti Lietuvos turizmą, renka mobiliuosius duomenis. 2023 m. liepos mėnesį rajone užfiksuota 31 tūkst. užsieniečių. Tiesa, į šį skaičių pateko ir emigrantai, grįžę atostogų, ar per rajoną važiuojantys piliečiai. Suskaičiuota, kad liepos mėnesį rajone nakvojo 10 tūkst. užsieniečių. Vidutiniškai nakvota 4,3 dienos.
Kaip pastebėjo S. Kasmauskienė, apklausa rodo, kad atvykstantys turistai nakvynei mieliau renkasi viešbučius, privačius būstus, poilsio namus ir rečiausiai renkasi kaimo turizmo sodybas. Pastarąsias labiau mėgsta šeimos ar kompanijos, kurias sudaro daugiau nei 4 asmenys.
„Liūdna, kad 2023 metais vis daugiau žmonių po Lietuvą keliavo be nakvynės, nes sakė, kad čia keliauti labai brangu, žvelgiant į kokybės ir kainos santykį“, – savo pranešimą reziumavo Plungės turizmo informacijos centro vadovė. Tiesa, ji pasisakė už tai, kad Plateliai taptų kurortine teritorija.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rovena Augustinė trumpai papasakojo, kokius objektus turistai dažniausiai renkasi šiame parke.
Pasak R. Augustinės, jei ne Platelių ežeras, kalbos apie kurortinę teritoriją, ko gero, net nebūtų. Kitas objektas – Šaltojo karo ekspozicija. Žemaitijos nacionalinį parką mėgsta ir žmonės, kuriems patinka aktyvus poilsis, tad jie mielai renkasi pažintinius takus. Patys populiariausi – dviračių takas aplink Platelių ežerą ir Šeirės takas. Turistai aplanko ir Siberijos apžvalgos bokštą bei Platelių ežero apžvalgos aikštelę.
Žemaitijos nacionaliniame parke per metus apsilanko apie 250 tūkst. turistų. „Manau, Plateliams tapti kurortine vietove yra didesnė tikimybė, nei kad Platelių ežeras patvintų ir apsemtų Šaltojo karo muziejų. Linkiu visiems nepasiduoti ir eiti link to tikslo“, – tvirtino R. Augustinė.
Iki statuso gavimo reikia nemažai nuveikti
Platelių seniūnas, Platelių – kurortinės teritorijos – iniciatyvos plėtrai sudarytos darbo grupės vadovo pavaduotojas Robertas Šimkus susirinkusiesiems pristatė, kas yra kurortinė teritorija, kokie reikalavimai jai keliami, kas nuveikta ir kokius darbus dar reikia atlikti.
Šiuo metu Lietuvoje yra 5 kurortinės teritorijos: Zarasai, Ignalina, Kauno rajonas su Kulautuva, Zapyškiu ir Kačergine, Trakai ir Anykščiai. Kaip teigė R. Šimkus, žvelgiant į žemėlapį nesunku pastebėti, kad visos kurortinės teritorijos – Rytų Lietuvoje, o kurortai – pietinėje dalyje ir pajūryje. Tai, kad centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje tokių teritorijų nėra, anot kalbėjusiojo, – dar didesnė motyvacija turėti kurortinę teritoriją Žemaitijoje.
Kad vienai ar kitai teritorijai būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, yra keliami bendrieji ir specialieji reikalavimai. Iš bendrųjų reikalavimų svarbesni būtų tai, kad reikia patvirtinti tos teritorijos ribas, pažymėtas savivaldybės bendrajame plane, teritorijoje turi būti kempingas ar turistinė stovyklavietė, paplūdimys, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, turi būti vykdomos prevencinės priemonės, kad kurortinėje teritorijoje nebūtų erkinio encefalito arba Laimo ligos endeminių židinių ir pan.
Iš specialiųjų reikalavimų – užtikrinti, kad per kurortinę teritoriją nevažiuos tranzitinio krovinio transporto priemonės, kad paslaugos bus teikiamos visus metus, kad bus ne mažiau kaip viena sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicinos reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, kad veiks apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, turizmo informacijos centras arba jo filialas. Taip pat turi būti ne mažiau kaip dvi įstaigos, teikiančios kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas ar organizuojančios edukacinius, pažintinius renginius, turi būti poilsiavietės, iš kurių bent trys pritaikytos žmonėms su negalia, ne mažiau kaip trys viešojo maitinimo įstaigos.
Darbo grupė praėjusiais metais daugiausiai dėmesio skyrė situacijos, teisės aktų, tvarkos aprašų analizei. Taip pat buvo išvykusi į Kauno rajono savivaldybę, kur kurortinė teritorija jungia tris anksčiau minėtus miestelius – Zapyškį, Kačerginę ir Kulautuvą. Paruoštas preliminarus kurortinės teritorijos žemėlapis. „Buvo stengiamasi padaryti taip, kad patektų kuo daugiau apgyvendinimo, maitinimo įstaigų, muziejų“, – reziumavo pranešėjas. Kurortinė teritorija užima 3 822 ha plotą.
Telšių regiono plėtros prioritetiniame veiklų 2023–2030 m. plane numatyti „Šeirės“ poilsiavietės ir Platelių ežero paplūdimio įrengimo darbai.
Kalbėdamas apie planuojamus „Šeirės“ stovyklavietės tvarkymo darbus R. Šimkus priminė, jog 2022 m. ji perėjo Plungės rajono savivaldybės žinion, dabar ją prižiūri Platelių seniūnija. Norima įrengti vietą atvykusiems turistams apsistoti, pastatyti medines pavėsines, persirengimo kabinas, įrengti laužavietes, antros grupės nesudėtingas patalpas su higienos poreikiams skirtomis patalpomis, sutvarkyti teritorijos infrastruktūrą. Platelių maudyklos zonoje, vadinamojoje „Obelėlės“ maudykloje turėtų atsirasti inžinerinės komunikacijos, higienos statiniai, geriamojo vandens kolonėlė, fizinio aktyvumo, žaidimų zona, gelbėtojų bokštelis ir pan. Visa infrastruktūra bus pritaikyta neįgaliesiems.
Gavus statusą kai kurie ribojimai neišnyks
Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis atkreipė dėmesį, jog kurortinė teritorija numatoma saugomoje teritorijoje, tad bendrajame rajono plane pažymėjus kurortinės teritorijos ribas nereiškia, kad nebegalios parko planavimo schema. „Informuoju dėl to, kad nebūtų manoma, jog jei yra kurortinė teritorija, galima statyti penkiaaukščius pastatus. Yra tam tikros žaidimo taisyklės“, – pabrėžė R. Lydis.
Pasidomėjus, kokio aukščio bus galima statyti pastatus kurortinėje teritorijoje, ir pastebėjus, kad vieno aukšto su mansarda namų statymas užima didelę teritoriją, direktorius pajuokavo, jog aukštų skaičius po žeme nėra apribotas.
Kitiems dalyviams kilo abejonių dėl svarstomų konkrečių vietų kempingams, sveikatinimo paslaugų teikėjams ir pan., nes tai esą išpučia sklypų pardavimo kainas. Paaiškinta, jog viską bus galima derinti ir ieškoti sprendimo variantų.
Į klausimą, kaip bus įrengiama infrastruktūra kempingų aikštelėms, jei vietos tam numatytos privačiuose sklypuose, meras A. Klišonis atsakė kitu klausimu: „Ar būtinai viską turi padaryti Savivaldybė? Jei yra privatus sklypas, pats savininkas gali įrengti kempingą. Ne visada Savivaldybė gali padaryti tai, ką gali padaryti privatus verslas.“
Panašu, kad diskusijų ir konkrečių žingsnių siekiant kurortinės teritorijos statuso dar bus nemažai, juo labiau kad, kaip minėjo R. Šimkus, Kauno rajonas iki to ėjo dvylika metų.