Kolegos, nevagiliaukite

Mielieji skaitytojai, gal nereikėtų atverti redakcijos „virtuvės“ durų, bet tebūnie – kad suprastumėte mūsų darbo „prieskonius“.

Suprantame, kaip norisi bent mintyse pasimelsti už anapilin iškeliavusius pažįstamus. Atrodytų, nieko vertas reikalas: gauni duomenis ir išspausdini skyrelyje „Savaitės netektys“. Taigi taigi kaipgis...
Šiemet Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis nota, nuleista sostinės klerkų, atkirto visus priėjimus prie duomenų apie rajono mirusiuosius. Žinoma, sužinojusi tai pirmiausia visiems tiems aukštai ir šiltai sėdintiems ponuliams palinkėjau „laimės“.
Paskui mintyse išliejau širdies kartėlį ant neteisingai sutvarkyto pasaulio, nes kai kuriuose kituose rajonuose nėra tokių problemų. Žmogiškasis faktorius: atitinkamų įstaigų darbuotojai ne tokie sausuoliai ir kaip teikė spaudai duomenis, taip ir tebeteikia.
Taigi čiaupas užsuktas, ir kiek į jį bespoksotum, suvoki, kad, Karlsono žodžiais tariant, „nieko nebus!“ (čia jis apie kūningąją freken Bok, kuri norėjo patekti į, jo supratimu, mažą televizoriaus ekraną).
Taigi – planas chuliganas: bandysime kapstyti seniūnijose. Skambutis po skambučio, paploninus Dievulio dovanotą balso tembrą iki lapės saldumo intonacijos. Bet… ko nepadarysi dėl skaitytojų meilės.
Atrodė, liko tik mažutis niuansas: seniūnų susirinkime leidimą teikti duomenis spaudai turi duoti Savivaldybės administracijos galva. Ir čia tik pyst – špygą tau taukuotą, atsiprašant, mielieji skaitytojai. Mat dabar jau vietinės administracijos „ciesorius“ nusprendė parodyti savo valdžią. „O kodėl turėtumėme padėti verslui?“ – išpyškino ponulis. Visi argumentai, kad informacija skelbiama nemokamai, atsimušė kaip žirniai į sieną. Žinoma, seniūnai nedrįso nepaklusti. Dar viena sklendė užsukta.
Patikėkite, kryžiaus kelius teko nueiti, kad galų gale „Plungė“ surastų galimybę pateikti Jums šią kad ir nedidelės apimties informaciją.
Todėl kreipiuosi į Jus, skaitytojai, kaip žmogus, patekęs į kvailoką situaciją. Ką Jūs darytumėte, jei pajustumėte, kad kažkieno ranka slysta į Jūsų kišenę? Ko gero, ilgapirščiui sukirstumėte per nagus.
Mes nesikišame į kolegų darbą ir tikėjomės, kad ir jie elgiasi sąžiningai. Deja. Pastaruoju metu mūsų redakcijai kilo įtarimų, kad „Savaitės netekčių“ duomenys yra paprasčiausiai vagiami perpublikuojant ir nenurodant informacijos šaltinio. Kam vargti, jei galima pasisavinti?
Ką daryti? Nepagautas – ne vagis. Nusprendėme patikrinti elementariuoju būdu – įtraukiant į sąrašą neegzistuojančio asmens duomenis. Įtarimai pasitvirtino: ir „Plungės žinių“, ir „Žemaičio“ laikraščiuose puikuojasi išgalvotoji pavardė! Tiesa, antrasis leidinys bent šiek tiek dėl akių pakeičia sąrašo eiliškumą, o pirmasis, matyt, dirba pagal širdžiai artimą „copy–paste“ principą.
Ko gero, nesolidu priminti, kad vagiliauti yra negražu, bet… kaip auklėjo porininką Šurikas: „Reikia, Fedia, reikia.“ Kolegos, dirbkite patys. Pažadame, kad jei ir toliau vagiliausite, eksperimentą pakartosime ir viešai šaipysimės iš jūsų.