Lapkričio 19 dieną surengtame nuotoliniame Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje ilgiausiai diskutuota apie Rietavo komunalinio ūkio prašymą didinti šilumos ir karšto vandens kainas.
Liko neįteisinta 115 km kelių
Aptariant sprendimo projektą dėl Rietavo savivaldybės nuosavybės teisės į inžinerinius statinius įregistravimo, Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Juozas Albauskas paaiškino, jog tarybos sprendimas reikalingas tam, kad Nekilnojamojo turto registras teisiškai įregistruotų Rietavo savivaldybei nuosavybės teise priklausančius kelių paskirties inžinerinius statinius.
„Nuo kitų metų 10 proc. Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų savivaldybėms bus perskirstomos pagal jų turimų registruotų kelių ilgį. Kad neprarastume šių pinigų, skubame įteisinti nuosavybę. Visi Rietavo savivaldybei priklausantys vietinės reikšmės keliai yra techniškai inventorizuoti. Nuosavybė įteisinta į 198 km, liko neįteisinta 115 km kelių. Procesas vyksta palaipsniui – tam skirti treji metai“, – kalbėjo J. Albauskas.
„Turime eiti ir daryti kartu“
Be didelių diskusijų šį kartą komiteto posėdyje pritarta spalio mėnesį atidėtam sprendimo projektui, kuriuo numatoma pavesti uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui vykdyti rūšiuojamuoju atliekų surinkimo būdu iš gyventojų surenkamų maisto / virtuvės atliekų apdorojimą.
Tokiam greitam apsisprendimui galbūt įtakos turėjo mero Antano Černeckio paaiškinimas: „Turime neiškristi iš žaidimo, eiti kartu su visais. Lėšos skiriamos per regioną, uždaviniai – viso regiono, tad reikia pritarti, kad Telšių regiono atliekų tvarkymo centras teiktų paraišką. Jeigu šnekamės apie vienodas sąlygas, turime eiti kartu ir daryti kartu.“
Paraiškos teikimui posėdyje neprieštarauta, nors, kaip buvo galima suprasti iš bendrovės direktoriaus Vidimanto Domarko pasisakymo, Rietave maisto atliekos gal net nebus surenkamos.
„Planuojame įmonės teritorijoje statyti pastoginę, kurioje bus priimamos ir perdirbti paruošiamos (susmulkinamos) maisto atliekos. Kalbama tik apie jų sutvarkymą, surinkimu užsiims vežėjai. Gali būti, kad Rietavo savivaldybei dėl per mažų maisto atliekų kiekių neišeis susitarti su vežėjais. Mes paskaičiavome, kad šių atliekų tvarkymas regiono gyventojui kainuotų maždaug 0,50 euro. Pinigai būtų imami tik iš tų vietovių gyventojų, kur paslauga teikiama. Jeigu Rietave maisto atliekos nebus atskirai surenkamos, gyventojams už paslaugą mokėti ir nereikės“, – tikino V. Domarkas.
Neįgalieji nori patogesnių sąlygų
Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija savo veiklai vykdyti naudojasi patalpomis, esančiomis Parko g. 8, Rietave. Viena iš jų yra antrame aukšte. Neįgaliesiems sunku užlipti laiptais, todėl draugija prašo skirti jai atlaisvėjusį kabinetą pirmame aukšte.
Tokiam prašymui komiteto nariai pritarė be jokių diskusijų.
Gavo papildomų lėšų
Pastabų posėdžiautojai neturėjo ir dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 2020 metų sąmatos patikslinimo.
Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas J. Albauskas paaiškino, kad tikslinimai daromi gavus papildomų lėšų darbams Bangos ir Malūno gatvėse Pelaičių kaime užbaigti.
„Planavome, kad projektus Pelaičiuose teks užbaigti su turimais programos lėšų likučiais, o dabar sutaupytus pinigėlius galime panaudoti prisidėti prie projekto Pamiškės gatvėje. Rangovai žada jau šiemet baigti visus gatvės rekonstrukcijos darbus“, – dėstė J. Albauskas.
Prašo didinti šilumos ir karšto vandens kainas
Ilgiausiai diskutuota aptariant paskutinį posėdžio darbotvarkės klausimą – dėl uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio perskaičiuotų šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.
Su tokiu prašymu į Savivaldybės tarybą komunalininkai kreipiasi kasmet, ir dažniausiai tai reiškia, kad įmonės teikiamų paslaugų kainos vartotojams augs. Ne išimtis ir šie metai.
Bendrovės direktorius Alvydas Rojus šiumetį prašymą aiškino mažėjančiu šilumos pardavimu ir didėjančiomis gamybos sąnaudomis.
Komunalinio ūkio nuostolius augina šiltos žiemos ir tokių vartotojų kaip buvusi Žemaitijos kolegija netekimas. Šiemet šilumos pardavimas sumažėjo ir dėl COVID-19 pandemijos – mažiau šilumos sunaudojo savivaldybės įstaigos: mokyklos, muziejus, biblioteka ir t. t.
Dėl šių priežasčių komunalininkai prašo apskaičiuotą projekcinę šilumos kainą branginti 9,6 proc., karšto vandens – 5,4 proc.
Lengva ranka palaiminti tokio prašymo nesiryžo nė vienas iš komiteto narių, todėl vyriausiajam komunalininkui teko atsakyti į daugybę klausimų.
Viktoras Krajinas domėjosi, kodėl neieškoma galimybių mažinti gamybos sąnaudas, o einama lengviausiu keliu – branginant paslaugas. Politikas siūlė peržiūrėti įmonės administracijos etatus, darbuotojų atlyginimus, ieškoti kitų taupymo būdų – tokių kaip atsinaujinančios energijos naudojimas.
„Sakote, kad dalies pajamų netekote dėl COVID-19, tai gal kreipėtės į valstybę dėl paramos?“ – domėjosi V. Krajinas.
Politikui paaiškinta, kad Rietavo komunalinis ūkis – savivaldybės įmonė, o tokioms parama kaip verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, neskiriama. Be to, kaip patikslino A. Rojus, įmonė savo paslaugų teikimo nenutraukė, darbuotojų į prastovas neleido.
Komunalinio ūkio direktorius tikino, kad galimybių taupyti administracijos etatų ar darbuotojų atlyginimo sąskaita neturi: „Dirba direktorius, pavaduotojas, finansininkas, buhalterė, administratorė ir techninis darbuotojas (pusė etato). Atlyginimai ir taip mažesni nei aplinkinėse įmonėse. „O norint įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus reikia turėti lėšų prisidėti. Mes jų neturime“, – apibūdino situaciją vyriausiasis komunalininkas.
Komiteto narys Algimantas Mickus pastebėjo: „Visą kaltę nurašote žiemai, buvusios kolegijos pastatų nešildymui, o apie techninę pusę nekalbate. Gal ne tokius katilus esame pastatę, gal jie neekonomiški, kai poreikiai tokie nedideli?“
Atsakydamas į pasvarstymus, A. Rojus paaiškino, kad katilinę, laikydamiesi reikalavimų, projektavo projektuotojai, ir nei Komunalinis ūkis, nei Savivaldybės administracija negalėjo daryti įtakos techniniams sprendimams.
„Situacija greit nesikeis, tad gali būti, kad jūs kasmet ateisite prašyti didinti kainas“, – pabrėžė A. Maslauskas.
Kad problema egzistuoja, pripažino ir meras Antanas Černeckis.
„Kolegijos pastatų čiaupai užsukti, ir greitu laiku jų niekas neatsuks. Šiemet bus dar blogiau – dėl COVID-19 nedirbs baseinas, tad sumažės ir vandens vartojimas. Jau dabar aišku, kad Savivaldybei gali tekti prisidėti.
Greitu laiku stebuklo nebus – kad ir kas beateitų į kolegijos pastatus, ieškos galimybių šildytis pigiau. Būtų gerai, jeigu tų sprendimų ieškotumėte kartu. Neseniai buvau Kazlų Rūdoje, ten komunalininkai daug padarę – galvoja apie žaliąją energiją. Susisiekite su jais, pasidomėkite, kaip ten tvarkomasi“, – siūlė A. Rojui meras.
Diskusijoms išsekus, komiteto nariai nutarė klausimą teikti Savivaldybės tarybai, kad ji priimtų galutinį sprendimą.
