Balandžio 19 dieną sušauktame Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje pirmiausia žodis buvo suteiktas uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) atstovui – direktoriui Rimantui Adomaičiui.
Šiukšlių tvarkytojai metus baigė turėdami pelno
TRATC-o vadovas R. Adomaitis kalbėjo, kad įmonė 2017-uosius baigė turėdama 230 tūkst. eurų pelno (2016-aisiais grynasis nuostolis sudarė 323 423 eurus), tad sumažinti ankstesnių metų nuostoliai.
Mažiau sąnaudų patirta dėl MBA operatoriaus atliekų šalinimo (po apdorojimo įrenginiuose) į sąvartyną. Už pašalintą kiekį nemokėta operavimo paslaugos kaina sumažino sąnaudas 166 234 Eur. Įtakos turėjo tai, kad daugiau uždirbta iš asbesto turinčių atliekų ir statybos griovimo atliekų, daugiau pajamų gauta už elektronikos surinkimą, pigiau už paslaugą mokama vežėjui. Taip pat nekainavo padangų tvarkymas, nes jas įmonė panaudojo savo reikmėms.
Išklausę svečio pranešimą, komiteto nariai nutarė sprendimo projektą, kuriuo numatoma deleguoti į Telšių regiono atliekų tvarkymo centro eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą Savivaldybės administracijos direktorių Vytautą Dičiūną, teikti tarybai.
Naujiena Komunalinio ūkio klientams: brangs vanduo
Tą pačią dieną susipažinta ir su uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio metiniu pranešimu. 2017-ieji šiai įmonei nebuvo finansiškai sėkmingi: patirtas 122 532 eurų nuostolis.
Kaip sakė direktorius Alvydas Rojus, nemaža dalis nuostolio – 50 tūkst. eurų – yra „popierinis“, atsiradęs dėl to, kad Savivaldybei perduotas senasis katilinės pastatas.
Per 2017-uosius dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir mažesnių pajamų už parduotą šilumą bendrovė uždirbo 44 987 eurais mažiau nei ankstesniais metais.
Komunalinio ūkio finansinius rezultatus lemia padalinių – šilumos, vandens ūkio ir energetinio – veiklos rezultatai. Ataskaitiniais metais vandens ūkio padalinys nuostolius padidino 20 067 Eur, energetinis – 11 931 Eur, šilumos – 100 163 Eur (tarp jų – ir nuostolis dėl senosios katilinės perdavimo Savivaldybei).
Šilumos ūkis 2017-aisiais uždirbo 8,86 proc. mažiau pajamų nei ankstesniais metais. Įtakos tam turėjo šiltesnė žiema, dėl ko parduota mažiau šilumos.
Kaip nurodė A. Rojus, šilumos pardavimui didelę įtaką turėjo tai, kad buvusioje Žemaitijos kolegijoje, dabar Plungės technologijų ir verslo mokyklos filiale, visu pajėgumu šildomas tik pagrindinis pastatas, kituose šiluma tik palaikoma. Ši aplinkybė, anot direktoriaus, turės įtakos, kai bus perskaičiuojamos šilumos kainos.
Dar viena ne itin smagi naujiena Komunalinio ūkio klientams: daugiau teks mokėti už vandenį. Kaip sakė įmonės vyr. finansininkė Ramutė Gailienė, kainos dar nepatvirtintos, tačiau kalbama apie 20–25 proc. brangimą.
Posėdžiautojai domėjosi vartotojų skolomis. Bendrovės atstovų teigimu, su gyventojais didelių bėdų nėra. Šiuo metu didžiausią rūpestį kelia „Biovast“ gamykla. Įmonė už paslaugas skolinga apie 30 tūkst. eurų. Pasidomėjus, kodėl skolininkė neperduodama skolų išieškotojams, A. Rojus atsakė: „Veiksmingiausia priemonė būtų užsukti sklendę. Nenorime imtis drastiškų priemonių, tariamės, ieškome išeičių. Tikimės, kad pavyks susitarti.“
Posėdžiautojai daug klausimų Komunalinio ūkio vadovui turėjo dėl vandens kokybės. Domėjosi, kaip planuojama spręsti rudo vandens problemą.
Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto nariai neprieštaravo ir tam, kad Komunalinis ūkis parduotų bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – artezinį gręžinį, kurio likutinė vertė – 2 992,54 Eur. Kaip paaiškino A. Rojus, artezinis šulinys Daugėduose jau nenaudojamas, įmonei nereikalingas.
Kad nuostoliai būtų mažesni galima pasidaryti mažesnes išlaidas. Va pats labai gerus pigius sprendimus radau https://www.storex.lt/ Tikrai gerokai sutaupė budžetą