I Plunges redakcija kreipesi Plunges miesto Rietavo gatves gyventoja Aldona Mierauskiene, prašydama pagalbos, – esa nebegalinti ilgiau kenteti savo kaimynu savavaliavimo.Pensininkai A. Mierauskiene ir jos vyras Stanislovas Mierauskas vienu balsu tikino, kad kencia nuo savo kaimynu Antano ir Zitos Griciu savivales. Pasak moters, viskas prasidejo maždaug prieš metus, kai paprašiusi kaimynu perkelti tvora, nes ši buvusi Mierausku namu valdos žemes sklype. Kaimynai geruoju to daryti nesutiko, neva ju mašina nebepravažiuosianti. Buvo iškviesta komisija, kuria sudare Plunges r. žemetvarkos skyriaus vyresnieji specialistai Asta Stankuviene, Apolinaras Latakas, Bronius Rimkus, Savivaldybes Architekturos ir teritoriju planavimo skyriaus vyr. specialistas Vaclovas Matavicius bei kadastrinius matavimus atliekantis matininkas Alvydas Ketvirtis. Komisija 2008 m. birželio 4 diena vietoje nustate, kad dalis A. Griciaus statytos tvoros (besiribojancios su kiemu) neatitinka kadastriniu matavimu nustatytu posukio tašku (i S. Mierausko namu valdos žemes sklypa vienoje vietoje ikelta apie 15 cm, kitoje – apie 10 cm). Griciai buvo ipareigoti iki tu paciu metu birželio 20 dienos tvora atitraukti.
Pasak žurnalistus išsikvietusios moters, ipareigojimo jos kaimynai nepaise – tvora likusi toje pacioje vietoje. Moteris turejo ir daugiau priekaištu kaimynams. Neva šie ir i ju darža jau pradeje kesintis: „Dali tvoros, kuri skyre daržus, nuarde, uždejo skardas, greitai ir i troba ieis“. A. Mierauskiene teige A. Ketvirciui sumokejusi už atliktus matavimus, taciau Griciai esa patys atliko žemes matavimus ir visu pulku apstoje ja, priverte pasirašyti ant plano, kad sutinkanti su nurodytais skaiciais. Tada negalejusi nepasirašyti, taciau kitadien iš ryto nuejusi i prokuratura ir papasakojusi apie susidariusia situacija bei ten ant minetojo plano išbraukusi savo paraša.
Su tuo paciu dokumentu moteris nuejusi ir i Savivaldybe, ten jai esa pasake, kad kaimynai negalejo jos versti pasirašyti ant plano. Pasak moters, po to, kai komisija kuoliukais pažymejo sklypo ribas, kaimynai juos ištrauke, o iškviesti policininkai niekuo nepadejo – kaimynai nebuve net nubausti. Sutuoktiniai skundesi, kad Griciai ne tik juos „kankina“, bet dar ir dukra, gyvenancia kitame rajone, „reketuoja“. Pasak moters, ji sumokejusi 100 Lt kaimynams, bet nesuprantanti už ka – padaryta tvora ar už geodezinius matavimus.
S. Mierauskas skundesi, kad kaimynu paaugliai anukai, žinodami, jog vyras – aklas, tycia ji erzina: „Nužiuri, kai manoji išeina, ir pradeda brazdintis apie langus, o kai išejes ka sakau – dar pasijuokia“.
Prisimintos ir senos nuoskaudos: vyras padejes kažkada tvarkyti garaža kaimynui, o šis iki šios dienos nesumokejes už darba.
Užsukome ir pas kaimynus. Kadangi A. Griciaus namuose nebuvo, situacija sutiko pakomentuoti Z. Griciene. Moteris neslepe savo emociju: „Ko ji dabar iš musu nori?“ Z. Griciene paneige visus Mierausku kaltinimus. Pasak jos, tvora jie jau perkele, kaimynai ant plano buve pasiraše, kad sutinka ir del sklypo ribu, ir sumoketi dali pinigu (100 Lt) už bendra sklypus skiriancia tvora. Tada esa A. Mierauskiene savo noru pasirašiusi, o kita diena neva pradejusi girtis, kad nuejusi i prokuratura del to rašto.
Z. Griciene sako, kad ir jai, ir jos šeimai jau atsibodes nuolatinis kaimynes kabinejimasis. Tad anuomet jos sunus ir paskambines Mierausku dukrai, kad ši pasikalbetu su tevais. „Ka jie kalbejo, aš nežinau…“ – sake moteris. O kur gi dingo komisijos sukalti kuoleliai? Vienas nuo didelio vejo neva išgriuvo pats… Z. Griciene pripažino, kad sena daržus skiriancia tvora jie nugriove, nes patys ja ir state. Priekaišto del anuku elgesio moteris neneige – taip galeje buti, bet tikrai ne todel, jog buve liepta, tiesiog vienas iš anuku itin judrus ir dažnai ko nors prisigalvoja.
Del neva nesumoketu pinigu už pagalba statant garaža Z. Griciene tepasake, kad tai ivyke prieš trylika metu, o ji nežinanti, ka vyrai buvo sutare.
Moteris jau nebesulaikydama ašaru sake, kad daugiau nieko nebedarys: „Jei jie nori, tegul kreipiasi i teisma“. Esa Z. Griciene buvo nuejusi pas jurista – šis pasake, kad ji, turedama žemes nuosavybes dokumentus, galinti buti rami. „Aš pripažistu, kad musu garažas pastatytas per arti ribos ir tujos pasodintos ant ribos, bet del kitko aš kaltes nematau“, – kalbejo Z. Griciene.
V. Matavicius šia situacija paaiškino keliais žodžiais: kaimynai pykstasi del degtuku dežutes dydžio žemes lopinelio. Jis patvirtino, kad minetoji komisija tikrai nustate, jog tvora reikia perkelti, buvo sukalti kuoliukai tvoros vietai pažymeti, bet ar tvora buvo perkelta, nežino. Jei žmones nesusitaria tarpusavyje, turetu kreiptis i teisma. Beje, anot specialisto, atliekant kadastrinius matavimus miesto ribose, paklaida gali buti iki 10 centimetru.
Noretume skaitytojams priminti: kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 298 straipsnyje, „tas, kas neteisetai pašalino, nukele, perdare žemenaudos riboženkli, geodezini, geologini ar geofizini ženkla, padare baudžiamaji nusižengima ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu“.
