Prieš kelerius metus Plungės rajono savivaldybės interneto svetainėje tarybos nariams buvo suteikta galimybė rašyti savo tinklaraštį. Tiesą sakant, tuo mažai kas naudojosi ir naujovė „neprilipo“. Prieš kurį laiką Savivaldybės svetainė buvo atnaujinta. Iš pradžių viskas atrodė gana sudėtinga, bet, kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta: po truputį visi apsiprato, išmoko ja naudotis, bet… Pastarajame Savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, jog norint rasti tarybos narių paruoštą informaciją reikia gerokai pasukti galvą, kur ji paslėpta. O svarbiausia, kad ir patys tarybos nariai nelabai žino, kur jos ieškoti. Tad nieko nuostabaus, jog viena iš mažumos valandos temų – opozicijos galimybė skelbtis ir gauti informaciją.
Gresia administraciniai ginčai?
Praėjusią kadenciją mažumoje dirbęs Algirdas Pečiulis dažnai kartodavo, jog keičiant biudžetą jis norėtų matyti visus prašymus. Tada jam būdavo atsakoma, jog visa jis gali pamatyti duomenų valdymo sistemoje „Kontora“. Papūtus politinėms permainoms, dabartinė opozicija susiduria su tomis pačiomis problemomis. Tiesa, kur kas rimtesnėmis: prie norimos informacijos politikai neprieina ir „Kontoroje“. Apie tai kalbėta ne viename tarybos posėdyje, bet pažadai, kad viskas bus sutvarkyta, taip ir liko kyboti ore.
„Jau metus vargstam su „Kontora“. Vietos savivaldos įstatyme aiškiai sakoma, kad Savivaldybės tarybos narys turi teisę gauti mero, vicemero, Savivaldybės administracijos ar kitų Savivaldybės įmonių visą su Savivaldybės darbu susijusią informaciją. Norime matyti mero potvarkius“, – paskutiniame tarybos posėdyje akcentavo Adomas Zamulskis. Suprantama, į tai meras Audrius Klišonis iškart oponavo, jog visų potvarkių tarybos nariai tikrai nematys, nes kai kurie yra asmeniniai. Tačiau toks atsakymas A. Zamulskio netenkino, esą įstatyme niekur nenurodyta, kokią informaciją tarybos narys gali matyti ir juolab lyginti, kas buvo matoma praėjusią kadenciją. „Kelios savivaldybės susidūrė su šia problema. Lietuvos administracinių ginčų komisija jau turi teisminės praktikos ir tenkina tarybos narių skundus dėl merų potvarkių. Tai ar leisimės į tuos ginčus? Nežinau, kiek kartų sakėte, kad matysim, bet norisi iš tikrųjų pamatyti“, – faktus dėliojo politikas.
Informacija po devyniais užraktais
Pastabų dėl viešinimo Savivaldybės interneto puslapyje turėjo ir Vida Bondauskienė. Pasak jos, balandžio 18 d. ji išsiuntė elektroninį laišką (Savivaldybės tarybos narių parengtą pranešimą apie Plungės Senamiesčio mokykloje sumontuotus elektroninių cigarečių daviklius), adresuotą Savivaldybės viešųjų ryšių specialistei, ir paprašė svetainėje jį paskelbti. Anot politikės, posėdžio dieną informacija dar nebuvo paskelbta. Tiesa, po kelių minučių intensyvios paieškos paaiškėjo, kad pranešimas paskelbtas, tik… po devyniais užraktais ir ne kiekvienas susipras informacijos ieškoti būtent ten.
Atsakydamas į pastabą A. Klišonis priminė apie jau minėtą nepasiteisinusį tinklaraščio rašymą, tad dabar tarybos narių informacija skelbiama skiltyje „Tarybos narių veikla, informacija“. Tiesa, iškart jos nepamatysi, teks svetainėje pasikapstyti.
„Esu nustebęs, kad informacijai skelbti taikomi dvigubi standartai. Nesiruošiame į Savivaldybės interneto puslapį pulti kiekvieną dieną ar savaitę kaip meras ar administracija. Padarėme gana gerą darbą, niekas nesukritikuos, jog jis blogas, įdėjome nemažai savų lėšų, parodėme pavyzdį, ką reikia daryti ir kaip užkardyti, kad jaunimas nerūkytų, ir turime verstis per galvą, prašyti raštiškai, kad būtų paskelbti tie keli sakiniai?! Štai kolega Linas Ramanauskas atvežė Kalėdų eglę į miestą iš Varkalių – visi portalai trimitavo. Ačiū jam už tai, bet mes neprasibrauname. Kažkokia nesąmonė. Gal tai jau demokratijos pabaiga? Gal jau mums iš viso nebebus galima nieko Savivaldybės svetainėje paskelbti? Aišku, galime asmeninėse paskyrose rašyti, bet kaip tarybos nariai Savivaldybės interneto svetainėje taip pat norime pasakyti, kad galime kai ką padaryti ir padarome“, – nuoskaudą liejo Robertas Endrikas.
„Labai gaila, kad tie detektoriai mokykloje tapo kažkokiu politiniu žaislu. Tai vienas pirmųjų tokių projektų Lietuvoje, kuriuo reikia džiaugtis, didžiuotis, stebėti, kokį rezultatą jis duos, ir ilgai nelaukiant projektą tęsti. O jis kažkam tapo tarsi rakštis“, – kolegas palaikė Liudas Skierus.
Klausantis tokių politinių rietenų galvoje sukosi frazė iš Džordžo Orwelo knygos „Gyvulių ūkis“: „Visi lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus.“
