Mažeikių rajono savivaldybės taryba nusprendė Mažeikių krašto kultūros premiją skirti ilgamečiam kultūros ir švietimo srities darbuotojui Augustui Petkui. Įvertinimas jam skirtas už aktyvų krašto kultūros garsinimą, etninės kultūros puoselėjimą, naujų kultūrinių formų įgyvendinimą ir organizacinę veiklą.
Nors tai reikšmingas įvertinimas, laureatas į jį žvelgia santūriai – premijos nesureikšmina ir sako, kad svarbiausia jam yra pats darbas.
Ilgametė patirtis kultūros ir švietimo srityje
- Petkus – Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro direktorius, kultūros vadybininkas ir pedagogas, daugiau nei tris dešimtmečius dirbantis kultūros srityje.
Didžiąją profesinio kelio dalį jis praleido Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre, kur dirbo meno padalinio vadovu ir kultūros vadybininku, organizavo miesto renginius bei šventes. Vėliau dirbo Mažeikių choreografijos mokykloje, prisidėjo prie meninės veiklos ir Lietuvos dainų šventės organizavimo.
Nuo 2021 m. jis vadovauja Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciam centrui, kur plečia jaunimui skirtas iniciatyvas ir stiprina bendruomeninę bei kultūrinę veiklą.
- Petkus taip pat yra tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltijos balsas“ iniciatorius ir organizatorius, dalyvauja įvairių konkursų vertinimo komisijose, yra ne kartą apdovanotas už nuopelnus kultūros srityje.
Kultūra – kelias, prasidėjęs nuo svajonės
Pašnekovas kultūros srityje dirba jau apie 30 metų, o jo profesinis kelias formavosi natūraliai – nuo pirmųjų žingsnių kultūros namuose iki darbo skirtingose, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusiose įstaigose.
„Pradirbau 30 metų Kultūros centre, vėliau – Choreografijos mokykloje, dabar dirbu daugiafunkciame centre. Visos šios sritys susijusios, todėl nuo kultūros tiesiog negali atitrūkti“, – „Santarvei“ sakė jis.
Nors šiandien jo gyvenimas neatsiejamas nuo kultūros, vaikystėje, kaip pats su šypsena prisiminė, svajojo tapti astronautu. Vis dėlto dar mokykloje pradėjo lankyti muzikos pamokas, kurios ir tapo pirmuoju žingsniu į kūrybinį kelią. Vėliau atsirado ir augo noras groti orkestre ir dirbti su muzika.
Sugrįžęs į Mažeikius A. Petkus įsidarbino kultūros namuose – nuo tada prasidėjo ilgametis jo kelias kultūros srityje.
Per daugelį metų sukaupta patirtis parodė, kad vien kūrybinės idėjos nepakanka.
„Neužtenka vien minties – ją reikia mokėti įgyvendinti. Tam reikia ir žinių, ir patirties“, – pabrėžė pašnekovas.
„Baltijos balsas“ – iš patirties ir idėjos
Tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltic voice“ (liet. „Baltijos balsas“) idėja gimė natūraliai – iš ilgametės darbo su jaunaisiais atlikėjais patirties.
- Petkus prisiminė, kad viskas prasidėjo dar dirbant Kultūros centre, kai buvo suburtas vaikų popmuzikos ansamblis „Lietučiukės“. Su juo ir kitais kolektyvais teko dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, keliauti po užsienį, semtis patirties.
„Važinėdavome į konkursus užsienyje ir vieną kartą, būdami Italijoje prie jūros, pagalvojome – kodėl negalime ko nors panašaus organizuoti Lietuvoje?“ – pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, būtent tada kilo mintis sukurti tarptautinį renginį Lietuvoje. Tam pasirinkta Neringa – kaip patraukli vieta, galinti pritraukti dalyvius ne tik dėl konkurso, bet ir dėl aplinkos.
Pirmasis festivalis surengtas kaip bandymas. Tąkart jame dalyvavo 7 šalių atstovai. Vėliau renginys augo ir šiandien pritraukia dalyvių iš daugiau nei 20 šalių. Jie į Lietuvą, į festivalį atvyksta kartu su šeimomis ir kolektyvais.
Beje, po koronaviruso pandemijos festivalis įgavo dar daugiau formų – pradėtas organizuoti ir žiemos „Baltijos balsas“ Mažeikiuose. Nors iš pradžių manyta, kad mažesnis miestas gali būti mažiau patrauklus, ši idėja pasiteisino.
„Pasirodo, mūsų įdirbis daro savo – dalyviai žino, kad čia gaus gerą garsą, apšvietimą ir priėmimą“, – pavykusiu sumanymu džiaugėsi A. Petkus.
Šiandien festivalis vyksta tiek pajūryje, tiek Mažeikiuose, o jo populiarumą rodo ir tai, kad dalyviai į jį sugrįžta ne vieną kartą.
„Jeigu atvažiuoja penktą, šeštą ar net dešimtą kartą, vadinasi, einame gera kryptimi“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jaunimas – kūrybiškas, bet skubantis
Kasdien dirbdamas su jaunimu A. Petkus pastebi: šiandieninė karta išsiskiria kūrybiškumu, idėjomis ir drąsa jas įgyvendinti.
„Visada sakau – jeigu gali, kurk drąsiai, o jei klysti, klysk išdidžiai. Jie tai tikrai daro“, – šyptelėjo pašnekovas.
Vis dėlto jis pastebėjo ir kitą tendenciją – šiandieniniai jaunuoliai nori greito rezultato ir pripažinimo, o jo nesulaukę dažniau nusivilia.
„Niekas neateina per vieną dieną – negali tapti žvaigžde iš karto. Reikia nueiti ilgą kelią“, – sakė A. Petkus, primindamas, kad net ir sėkmės sulaukę jaunieji atlikėjai už jos slepia ilgametį darbą.
Kalbėdamas apie bendravimą su jaunimu mažeikiškis pabrėžė, kad svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti ir kalbėti jiems suprantama kalba. Jauni žmonės ieško savęs, išbando skirtingas veiklas, todėl natūralu, kad jų interesai kinta.
„Negali primesti to, kas patinka tau – reikia atrasti tai, kas įdomu jiems“, – teigė jis.
- Petkus pastebėjo, kad jaunimo pomėgiai dažnai sukasi ratu – sugrįžta tai, kas buvo populiaru anksčiau. Vienas ryškesnių pavyzdžių – augantis susidomėjimas diskotekomis ir gyvu bendravimu: „Jaunimas nori susitikti, bendrauti. Diskotekos buvo primirštos, bet dabar vėl grįžta – jie to nori.“
Anot pašnekovo, būtent per bendrus interesus, muziką ir veiklas pavyksta rasti bendrą kalbą su skirtingomis kartomis.
Kultūros realybė: tarp išbandymų ir asmeninio santykio
Kalbėdamas apie kultūros srities realijas regione pašnekovas išskyrė vieną pagrindinį išbandymą – finansavimą. Anot jo, idėjų netrūksta, tačiau jų įgyvendinimas dažnai priklauso nuo galimybių pritraukti lėšų.
„Didžiausia problema – finansavimas. Viskas priklauso nuo to, kaip sugebi pritraukti lėšų iš įvairių šaltinių“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, projektinis finansavimas ne visada užtikrina stabilumą – tas pats projektas vienais metais gali būti įvertintas, o kitais jau nebegauti paramos. Su panašiais sunkumais susiduria ne tik renginių organizatoriai, bet ir menininkai – nuo patalpų trūkumo iki brangstančių medžiagų.
Vis dėlto net ir dirbdamas intensyvų organizacinį darbą A. Petkus stengiasi rasti laiko kultūrą patirti ir kaip žiūrovas.
„Kai tik yra galimybė, stengiuosi nueiti į spektaklius“, – kalbėjo Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas.
Vienas iš tokių pastarųjų apsilankymų – renginys Renavo dvare, kur buvo įteikta rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija, pristatytas Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro spektaklis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, jis mielai išnaudoja progą kultūrą patirti ir plačiau – apsilanko Vilniaus dramos teatre ar Operos ir baleto teatre.
Ateities vizija – daugiau erdvių jaunimui ir bendruomenei
Kalbėdamas apie ateitį, A. Petkus į Mažeikių kultūrinį gyvenimą žvelgia optimistiškai. Anot jo, svarbų vaidmenį turės nauja infrastruktūra – statomame Sporto ir pramogų centre galėtų vykti ir didesni koncertai. Gal miesto ir rajono gyventojams ne visada reikės vykti į koncertus kituose miestuose.
Vis dėlto, viena didžiausių neišspręstų problemų išlieka jaunimo užimtumas ir erdvės bendravimui. Nors įvairių veiklų netrūksta, jos dažniausiai orientuotos į ugdymą ar projektinę veiklą, o ne į laisvalaikį.
„Jaunimui reikia vietos, kur jie galėtų susitikti, pabendrauti. Vien būti internete neužtenka – jiems reikia gyvo ryšio“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad toks poreikis aiškiai matomas – jauni žmonės ieško galimybių susiburti, domisi diskotekomis, laisvalaikio vakarais. Tačiau šiuo metu Mažeikiuose trūksta tam pritaikytų erdvių.
Pasak A. Petkaus, ateityje mieste galėtų atsirasti daugiafunkcis centras, skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, – vieta, kuri veiktų visą savaitę ir būtų gyva skirtingu paros metu.
„Tai galėtų būti erdvė, kur rytais renkasi senjorai, dieną – vaikai, o vakarais susirenka jaunimas“, – svarstė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad tokia vizija vertinama palankiai, todėl yra pagrindo tikėti, kad per artimiausią dešimtmetį Mažeikiai taps dar patrauklesni įvairioms bendruomenės grupėms.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
