Lapkričio 15 dieną į Plungės rajono savivaldybę rinkosi Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariai. Darbotvarkėje numatyta aptarti keturis klausimus, tačiau norinčiųjų paprašyti ar kažką pasakyti buvo daugiau. Žmonės į posėdžių salę ėjo „pamainomis“.
Daugiausia diskusijų ir dėmesio sulaukė maitinimo paslaugų teikimo organizavimas ir kokybė švietimo įstaigose. Kaip žinome, Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklose, išskyrus Plungės specialiąją mokyklą, mokinių maitinimo paslaugas nuo 2009 metų teikia VšĮ „Kretingos maistas“. 2011 metų rugpjūčio mėnesį su šia įmone, laimėjusia konkursą, sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis.
Švietimo skyriaus vyr. specialistė Irena Gricevičienė pateikė duomenis, kuriose Plungės rajono mokyklose ir kiek vaikų gauna nemokamą maitinimą, kuriose mokyklose maistas gaminamas, o į kurias vežamas. Rugsėjo mėnesį mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, buvo 2 267, o šiandien skaičius išaugo iki 2 375. Birželio mėnesio duomenimis, nemokamą maitinimą gavo 2 770 mokinių.
Apie mokyklų valgyklose aptiktus trūkumus komiteto nariams pasakojo Plungės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Jūratė Špiliauskaitė. Jos teigimu, kontrolė parodė, kad ne visada laikomasi nurodytų reikalavimų, yra pasitaikę ir pažeidimų. Anot specialistės, buvo atvejų, kai, nuvykus į mokyklos valgyklą, paaiškėdavo, jog neatitinka maisto porcijų svoris arba pakeistas asortimentas, dažniausiai būna tik vienas garnyras, pastebėta, kad rūkyti mėsos gaminiai duodami dažniau nei rekomenduojama.
Pasak J. Špiliauskaitės, rastas pažeidimas pažymimas valgiaraščio ir mokinių maitinimo atitikties žurnale. Iki šiol esą pakakdavo žodinio įspėjimo ir neatitikimas būdavo ištaisytas.
Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos viršininkas Virginijus Gailius sveikatos biurui priekaištų neturėjo, nes iki šiol nepasitaikė jokio ligų protrūkio. Tačiau priekaištavo dėl prastos mokyklų virtuvių būklės. Jo teigimu, iš 24 virtuvių 15 priskirtos mažos rizikos grupei, o tai yra labai didelis skaičius.
Visuomenės sveikatos centro atstovė, priešingai nei V. Gailius, priekaištavo, kad informacija apie rastus pažeidimus jų nepasiekia. Taip pat informavo, kad būta atvejų, kai prekiauta neleistinais maisto produktais.
„Linksmybės“ prasidėjo, kai prabilo į posėdį atėjusios Senamiesčio vidurinės mokyklos ir „Saulės“ gimnazijos vyresniųjų klasių moksleivės. Anot merginų, kai mokinių maitinimą perėmė „Kretingos maistas“, eilių valgyklose nebeliko, maisto kokybė ir porcijos sumažėjo, o kainos pakilo. Kaip sakė viena iš moksleivių, „valgai ir nežinai, kas tai – blynas ar kepsnys“.
Kaip sakoma, kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių. Taip ir čia: kuo daugiau merginos pasakojo, tuo dažniau komiteto nariai ir atėjusieji į posėdį pradėjo aikčioti iš nuostabos. Viena mergina sakė pati savo akimis mačiusi, kaip vieno moksleivio nesuvalgytą maistą perdėjo kitam moksleiviui. Kita papildė, jog neišgertos sultys atskiedžiamos vandeniu ir taip pat parduodamos kitam…
Merginų nusiskundimus dėl maisto kokybės patvirtino ir J. Špiliauskaitė. Ji sakė valgiusi keliose mokyklų valgyklose ir nelikusi sužavėta. Mokinės sakė, kad pietums išleidžia apie 5-7,50 lito, tačiau už tokią sumą pavalgę vyresniųjų klasių moksleiviai tikrai nesijaučia sotūs. Todėl dauguma eina į šalia esančias maitinimo įstaigas ir, truputį brangiau sumokėję, pavalgo, o kiti maistą nešasi iš namų ir valgo tiesiog klasėse.
Atsakyti į mestus kaltinimus atvyko VšĮ „Kretingos maistas“ generalinis direktorius Irmantas Norkus. Kaip pats sakė, pirmoji dalis buvo linksmesnė nei antroji, kuri privertė jį raudonuoti. Į moksleivių išsakytas pastabas dėl maitinimo kokybės, kainų direktorius atsakė paprastai: skonis esą pasikeitė dėl to, jog nebenaudojami prieskoniai, turintys gliutamatų, o vien su druska ir pipirais ypatingo skonio neišgausi. Kainų kilimas esą irgi ne nuo jų priklauso – daug ką lemia antkainiai.
Į tai, kad maisto likučiai atiduodami kitam moksleiviui, I. Norkus atsakė tik tiek, kad moksleiviai turėtų skambinti nemokamu telefonu ir tiesiogiai įmonės atstovams išsakyti pretenzijas: „Negaudami skundų, negalime tinkamai reaguoti, o kiekvienoje valgykloje pastatyti po prižiūrėtoją taip pat nėra galimybių“.
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė priminė, kad Savivaldybės tarybos sprendimu mokyklų direktoriams suteikti įgaliojimai tvirtinti pietų valgiaraščius ir užkandžių asortimento sąrašus, mokyklos direktorius yra atsakingas už mokinių maitinimo organizavimą ir tvarką. Anot jos, nereikėtų moksleiviams užkrauti skambinimo ir skundų teikimo, tam reikalui yra mokyklų vadovai.
Šiuo klausimu komisijos nariai buvo griežti – iš maitinimą kontroliuojančių tarnybų jie reikalavo net menkiausius pažeidimus aktuoti ir atsiųsti, kad būtų galima daryti atitinkamas išvadas.
Žmonių, norinčių pasikalbėti apie neįgaliųjų problemas, taip pat suplaukė nemažai. Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė į posėdį pakvietė visų nevyriausybinių organizacijų atstovus, kad šie komiteto nariams papasakotų apie savo vykdomą veiklą ir problemas.
Iš pasisakymų tapo aišku, kad visi daugiau ar mažiau dirba, tačiau pagrindinė problema – patalpos. Didžioji dalis nevyriausybinių organizacijų šiuo metu naudojasi Vytauto g. 9 pastate esančiomis patalpomis, bet jos nelabai tinkamos, nes organizacijas lanko ir senyvo amžiaus, ir judėjimo negalią turintys asmenys.
Išklausę pasisakymų ir pageidavimų, komiteto nariai pateikė pasiūlymą: jei visos organizacijos susitars ir pareikš norą, tada būtų galima svarstyti galimybę buvusio pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) pirmąjį aukštą atiduoti joms. Žinoma, kaip ir visada, atsirado kažkuo nepatenkintųjų ir murmančiųjų, tačiau vicemeras Mindaugas Jurčius buvo kategoriškas ir aiškiai išsakė savo poziciją: nors ir labai norėtų, kiekvienai organizacijai atskirų rūmų negali suteikti.
