Diskusijos apie dezinformaciją, europarlamentarų darbo simuliacija ir galimybė savo akimis pamatyti, kaip priimami svarbūs sprendimai Europoje – tokią patirtį iš Strasbūro parsivežė Mažeikių Gabijos gimnazijos MEPA komanda.
Praėjusią savaitę gabijiečiai dalyvavo Europos Parlamento (EP) renginyje „Euroscola“, kuriame kartu su moksleiviais iš visos Europos diskutavo apie žiniasklaidą, dirbtinį intelektą ir demokratijos iššūkius.
Palieka stiprų įspūdį
Santrumpa MEPA reiškia tai, kad mokykla dalyvauja programoje „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“.
Gabijos gimnazijos vyresnioji MEPA ambasadorė, mokytoja Orinta Černauskienė „Santarvei“ pasakojo, kad gimnazija „Euroscola“ projekte dalyvauja 10 metų – nuo pat projekto pradžios. Anot jos, nors EP Strasbūre lankytasi ne pirmą kartą, kiekviena išvyka vis tiek palieka stiprų įspūdį.
„Labiausiai stebina tai, kiek pilietiško, išsilavinusio ir aktyvaus jaunimo auga, nes kaskart sesijoje dalyvauja 720 moksleivių iš 27 ES šalių. Ir ne tik dalyvauja, bet ir kelia klausimus, aktyviai reiškia nuomonę ir dalyvauja diskusijose“, – sakė mokytoja.
Pasak jos, norinčių pasisakyti diskusijose būna tiek daug, kad žodis suteikiamas ne visiems, o tai dalį moksleivių nuvilia, nes atvykę jie nori išsakyti savo nuomonę ir būti išgirsti.
Ragino nepasikliauti vien nuomonės formuotojais
Didžiausią įspūdį pašnekovei paliko EP viceprezidento Nicola Stefanuta mintys, išsakytos šių metų sesijoje „Žiniasklaida ir demokratija: ES veiksmai siekiant įveikti dezinformaciją“. Viceprezidentas skatino jaunimą nepasikliauti nuomonės formuotojais, ypač kurio nors vieno žmogaus požiūriu, o mokytis mąstyti savarankiškai ir kritiškai.
„Viceprezidentas akcentavo, kad pasaulį reikia matyti savo akimis, nes nuomonės formuotojai dažniausiai nėra nei politikai, nei ekonomistai, o tik svetimų idėjų skleidėjai“, – pasakojo O. Černauskienė.
Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką visuomenei, N. Stefanuta taip pat pabrėžė žmogaus kūrybiškumo svarbą. Pasak mokytojos, viceprezidentas teigė, kad tai, kas sukurta DI, yra netikra, o žmonija vystosi dirbdama ir kurdama pati. Jis taip pat išreiškė tikėjimą, kad šiandien „Euroscoloje“ dalyvaujantys jaunuoliai ateityje gali sugrįžti į EP jau kaip politikai ir prisidėti prie vieningos Europos kūrimo.
Anot O. Černauskienės, būtent šios mintys jai pasirodė vienos prasmingiausių ir naudingiausių tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems.
Lietuviai Rusijos propagandos grėsmę vertina rimčiau
Istorijos mokytoja, vyresnioji MEPA ambasadorė Vida Valančienė teigė, kad šių metų „Euroscolos“ sesijos tema šiandien yra ypač svarbi. Anot jos, dezinformacija šiuo metu yra ne tik informacinė, bet ir saugumo, demokratijos bei rinkimų apsaugos problema, todėl diskusijos apie tai jaunimui tampa vis aktualesnės.
„Įsitikinau, kad ši tema gana svarbi visos Europos jaunimui“, – sakė V. Valančienė.
Vis dėlto, pasak mokytojos, Gabijos gimnazijos mokiniai pastebėjo ir skirtingą požiūrį į Rusijos keliamas grėsmes įvairiose Europos šalyse.
„Kuo toliau į Europos Vakarus, tuo didesni „rožiniai akiniai“ uždėti dėl požiūrio į Rusijos grėsmes, dėl jos dalyvavimo organizuojant dezinformacijos kampanijas ar kibernetines atakas. Mūsų jaunimas šią grėsmę suvokia labiau dėl Lietuvos istorinės patirties su sovietine propaganda bei geografinio artumo su Rusija ir Baltarusija“, – pasakojo pašnekovė.
Įgyja vertingos patirties
Anot jos, moksleiviai aktyviai įsitraukė į diskusijas, norėjo reikšti savo nuomonę, tačiau ne visiems pavyko gauti galimybę pasisakyti.
- Valančienės teigimu, tokios tarptautinės išvykos jaunimui suteikia itin daug vertingos patirties. Moksleiviai ne tik aplanko EP ir dalyvauja europarlamentarų darbo simuliacijoje, bet ir susipažįsta su savo bendraamžiais iš įvairių ES šalių, mokosi diskutuoti bei išgirsti kitų nuomones.
„Tai duoda daug gyvenimiškos patirties, drąsos ir pasitikėjimo“, – teigė mokytoja.
Kelionės metu gimnazistai taip pat aplankė Prahą, Strasbūro senamiestį, grožėjosi Alpėmis, Nošvaistaino pilimi bei Drezdeno istorinėmis vietomis. Pasak V. Valančienės, tokios patirtys svarbios ne tik mokiniams, bet ir visai mokyklos bendruomenei, kuri palaiko keliaujančius gimnazistus ir didžiuojasi jų dalyvavimu tarptautiniuose projektuose.
Moksleiviams įsiminė bendravimas su jaunimu iš visos Europos
Gabijos gimnazijos mokiniai pasakojo, kad vieni ryškiausių įspūdžių Strasbūre buvo ne tik apsilankymas EP, bet ir galimybė gyvai bendrauti bei diskutuoti su bendraamžiais iš kitų šalių.
Ketvirtokas Titas Lobanovas teigė, kad jį labiausiai nustebino Europos institucijose dirbančių žmonių paprastumas ir nuoširdumas.
„Proga pabendrauti su Europos politikos suaugėliais, kuriems rūpi iš kitų šalių atvykusiųjų nuomonė, išties nuteikė maloniai“, – sakė gimnazistas.
Pirmokė Eimantė Karinauskaitė pasakojo, kad įsimintiniausia buvo galimybė EP pasijusti tikrais politikais – diskutuoti, balsuoti ir kartu su kitų šalių jaunimu ieškoti bendrų sprendimų.
„Buvo labai įdomu pamatyti, kaip iš tikrųjų vyksta sprendimų priėmimas, kiek daug reiškia bendradarbiavimas ir kaip svarbu mokėti apginti savo nuomonę“, – teigė ji.
Pirmokė Vaiva Kasčiūnaitė labiausiai džiaugėsi naujomis pažintimis su bendraamžiais iš Maltos, Airijos, Danijos ir Latvijos. Anot jos, įdomu buvo išgirsti kitų jaunų žmonių požiūrį į Europą bei dalyvauti diskusijose apie socialinius tinklus.
Trečiokas Ronaldas Ukrinas taip pat pabrėžė, kad didelį įspūdį paliko galimybė apsilankyti vietoje, kur priimami svarbūs sprendimai visai Europai.
„Galėjome pasidalyti savo nuomonėmis ir išgirsti įvairių požiūrių“, – sakė jis.
Europarlamentarų darbo simuliacijoje netrūko debatų
Viena įdomiausių „Euroscola“ dalių mokiniams buvo europarlamentarų darbo simuliacija, leidusi iš arti pamatyti, kaip vyksta diskusijos, debatai ir sprendimų priėmimas.
- Lobanovas teigė, kad ši patirtis buvo išskirtinė, nors pasisakyti pavyko ne visiems norintiesiems.
„Nors turėjome galimybę laisvai reikšti savo mintis, tačiau kosminis jaunųjų politikos mylėtojų skaičius tikrai apribojo šansus pasisakyti“, – sakė gimnazistas.
- Karinauskaitė prisiminė, kad pradžioje buvo šiek tiek nedrąsu užmegzti pokalbius su kitų šalių dalyviais, tačiau vėliau diskusijos vyko vis laisviau.
„Supratome, kad sprendimų priėmimas reikalauja daug argumentavimo, gebėjimo išklausyti kitus, dirbti komandoje ir kartais net ieškoti kompromisų“, – teigė ji.
- Kasčiūnaitė pasakojo, kad renginio dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes – palaikančius pataisas, joms prieštaraujančius ir neutralius dalyvius. Debatų metu mokiniai aktyviai diskutavo bei dalijosi savo požiūriu.
- Ukrinas pridūrė, kad ši veikla padėjo geriau suprasti argumentuotų diskusijų ir komandinio darbo svarbą.
„Iš pradžių buvo šiek tiek nedrąsu įsitraukti į diskusijas, tačiau vėliau tapo lengviau reikšti savo mintis ir bendradarbiauti su kitais dalyviais“, – teigė jis.
Jaunimas diskutavo apie melagienų grėsmes
Šių metų „Euroscola“ sesijos tema gimnazistams paliko stiprų įspūdį ir paskatino diskutuoti apie šiandienos informacinius išbandymus.
Ketvirtokas Jonas Jokubauskas pažymėjo, kad nors dezinformacijos tema šiandien itin aktuali, diskusijose pasigedo išsamesnio Rusijos grėsmių aptarimo.
„Jaunimas iš vakarų įžvelgė DI keliamas grėsmes ar edukacinės sistemos spragas šiame kontekste, tačiau identifikuoti rytuose esančios problemos jiems nepavyko“, – pastebėjo gimnazistas.
Anot jo, didelę vertę suteikė galimybė iš arti pamatyti, kaip skirtingų Europos šalių jaunimas vertina tas pačias problemas ir kokį požiūrį atsineša iš savo valstybių.
Pirmokė Margarita Tiurina pasakojo, kad jai didžiausią įspūdį paliko daugybė skirtingų nuomonių vienoje vietoje bei bandymas kartu ieškoti bendrų sprendimų.
„Diskusijų metu supratome, kad ne visada lengva susitarti, nes kiekvienas turi skirtingą požiūrį, bet kalbantis ir išklausant kitus galima prieiti prie bendro sprendimo“, – teigė gimnazistė ir pridūrė, kad ši patirtis padėjo drąsiau reikšti savo nuomonę bei geriau suprasti, kiek atsakomybės reikalauja svarbių sprendimų priėmimas.
Pirmokė Emilija Pūžytė labiausiai džiaugėsi jaunų žmonių aktyvumu diskusijose apie dezinformaciją: „Labai džiugu matyti, kad tiek daug paauglių iš tikrųjų domisi, yra motyvuoti ginti savo nuomonę ir nebijo jos išreikšti.“
Pirmokas Dovydas Nicys teigė, kad ši tema padėjo dar geriau suvokti, kaip lengvai melaginga informacija gali paveikti visuomenę ir kodėl svarbi vieninga Europa.
„Diskusijose buvo įdomu išgirsti skirtingų Europos šalių mokinių požiūrį bei kartu ieškoti sprendimų, kaip skatinti kritinį mąstymą ir patikimos informacijos sklaidą“, – sakė gimnazistas.
Atstovauti Lietuvai mokiniams tapo svarbia patirtimi
Gimnazijos mokiniai pripažino, kad galimybė atstovauti Lietuvai ir savo mokyklai tarptautiniame renginyje „Euroscola“ jiems tapo ne tik įdomia, bet ir labai prasminga patirtimi.
- Jokubauskas teigė, kad galimybė kalbėti šalies vardu yra neįkainojama, o dalyvauti tokiame renginyje, jei tik pasitaikytų galimybė, rekomenduotų kiekvienam smalsiam ir aktyviam moksleiviui.
„Praplėsite ne tik savo akiratį gvildendami europines problemas, bet ir galėsite kritiškai įvertinti kitų pozicijas“, – sakė gimnazistas.
Jis taip pat dėkojo mokytojoms V. Valančienei ir O. Černauskienei už suteiktą galimybę ne tik apsilankyti EP, bet ir pamatyti įvairias Europos vietas.
- Tiurina pasakojo, kad mokiniams buvo didelė garbė atstovauti savo gimnazijai ir Lietuvai. „Supratome atsakomybę, todėl stengėmės parodyti geriausias savo galimybes“, – teigė ji.
- Pūžytė sakė, kad ši išvyka parodė, kiek daug galima pasiekti įdedant pastangų į tai, kas žmogui svarbu.
- Nicys pabrėžė, kad ši patirtis suteikė daugiau pasitikėjimo savimi bei padėjo geriau suprasti politikos ir vieningos Europos svarbą. „Tai buvo puiki galimybė ne tik pristatyti savo šalį, bet ir susipažinti su kitų valstybių kultūromis, idėjomis bei požiūriais“, – teigė jis.
Nuotr. iš gimnazijos archyvo
