Laidojimo namų statyba: pirmąkart aršiai prieštaravę, antrąsyk nė nepasirodė

Ketvirtadienį Plungės rajono savivaldybėje antrą kartą surengtas visuomenei svarbaus statinio – naujų laidojimo namų, kuriuos netoli didžiosios „Maximos“ ketina statyti plungiškis Rimas Uščinas, – viešas projektinių pasiūlymų aptarimas. Kadangi į pirmąjį susirinkimą atvyko keliolika laidojimo namų statybai prieštaraujančių gyventojų, panašios kaimynų reakcijos statytojai tikėjosi ir šįkart. Tačiau buvo ramu – pirmąsyk reiškę daugybę pretenzijų ir kategoriškai prieštaravę tokio pobūdžio objekto atsiradimui, gyventojai į aptarimą nebeatėjo. Nė vienas.

Kadangi kaimynai nebeatėjo, projektiniai pasiūlymai aptarti siauresniame rate – dalyvavo statytojo R. Uščino atstovai Algirdas Uščinas ir Jolanta Grigaitytė, projekto vadovas Algimantas Mockus, Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys ir žiniasklaidininkai.
Pastaruoju metu laidojimo paslaugas Plungėje teikia tik viena įmonė – Petro Beinoro vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „Beinoro gedulo namai“. Panašu, kad ši bendrovė netrukus turės konkurentą – naujieji laidojimo namai turėtų išaugti netoli didžiosios „Maximos“, J. Žilevičiaus skg. 2. Juos, kaip jau minėjome, privačiame 40 arų žemės sklype ruošiasi statyti plungiškis R. Uščinas.
Sklypas, kuriame projektuojami laidojimo namai, yra kitos paskirties, dviejų naudojimo būdų – komercinės ir gyvenamųjų namų statybos. Taigi paslaugų paskirties statinys turėtų išdygti toje dalyje, kuri skirta komercijai. Pastatas bus 590 kvadratinių metrų ploto, jame planuojama įrengti tris šarvojimo sales, parduotuvę, virtuvėles, administracines ir pagalbines patalpas. Šalia statinio – 26 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Kaip minėjome, per pirmąjį viešą susirinkimą kaimynystėje įsikūrę gyventojai statytojams išsakė daug pretenzijų. Ir apskritai jie pasisakė prieš tokio pobūdžio objekto atsiradimą zonoje, kurioje – ir gyvenamieji namai, ir vaikų lopšelis-darželis, ir pagrindinė mokykla netoliese. Juolab kad laidotuvių procesijos judėtų per „Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelę. O jei jau tie namai atsirastų, gyventojai sakė nenorintys per savo langus nuolat matyti laidotuvių vaizdų, todėl teritoriją prašė apželdinti, atriboti sienelėmis. Kai kurios pretenzijos buvo pateiktos raštu – priekaištų sąrašus pateikė kaimynystėje gyvenantis Skirmantas Šermukšnis bei Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius.
Gyventojai atkreipė dėmesį, kad dalis laidojimo namų pastato bus pastatyta ant vandens telkinio. Kaip tai gali būti? A. Uščinas ir A. Mockus paaiškino, jog ir jiems priklausančiame sklype, ir šalia esančioje valstybinėje žemėje telkšojo gana nemaža kūdra. Gavę devynių institucijų leidimus, statytojai tą kūdrą sumažino ir sutvarkė, tad dabar toje vietoje, kur bus pastatas, vandens telkinio nebėra. Kaip pastebėjo Savivaldybės atstovas T. Jocys, realiai kūdros nebėra, bet dokumentuose ji pažymėta. Taigi reikia susitvarkyti dokumentus – atnaujinti kadastro duomenų bylą, kad „popieriai“ neprasilenktų su realybe. A. Uščinas garantavo, jog tai būtinai bus padaryta.
Kadangi objektas projektuojamas tokioje vietoje, kur šalia ir gyvenamieji namai, ir ugdymo įstaigos, gyventojai pageidavo, kad būtų pateiktos ir Visuomenės sveikatos centro išvados. Kaip pasakojo projekto vadovas A. Mockus, pasikeitus įstatymams, laidojimo namams nebėra taikomos jokios sanitarinės apsaugos zonos, tad visai nesvarbu, kokiu atstumu nuo jų gyvena žmonės, veikia lopšeliai-darželiai ar mokyklos. „Kai parengsime techninį projektą, mes privalėsime jį derinti su Visuomenės sveikatos centru, bet šiuo metu gyventojų pageidavimo neįvykdėme“, – tvirtino A. Mockus. Ir A. Uščinas, ir J. Grigaitytė, ir A. Mockus žadėjo, kad į gyventojų pastabas bus atsižvelgta. „Kūdrą jau sutvarkėme, o kai baigsime statybos darbus, sutvarkysime visą teritoriją, apželdinsime ją, apsodinsime, kad gyventojams nekiltų jokių nepatogumų“, – tikino jie.
Kaip jau minėjome, pastabų būsimųjų laidojimo namų statytojams turėjo ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Anot T. Jocio, specialistai pasigedo maketo, grafinės medžiagos. „Medžiagos nebuvo, bet jos ir nepadaugėjo. Į šitą mūsų pastabą nesureagavote“, – sakė skyriaus vedėjo pavaduotojas. Neįvykdytas ir dar vienas reikalavimas – dokumentuose nebuvo ir kol kas nėra pažymėta riba, kuri sklypo dalis yra komercinė, o kuri skirta gyvenamiesiems pastatams statyti. T. Jocys sakė pastebėjęs ir dar vieną dalyką – brėžiniuose ir aprašomojoje medžiagoje nesutampa skaičiai. Mat vienur nurodyta, kad pastatas bus 12,9 metro aukščio, kitur – iki 10 metrų. „Tokių neatitikimų negali būti. Kadangi laidojimo namai bus statomi dviaukščių gyvenamųjų namų kaimynystėje, aš rekomenduočiau 10 metrų neviršyti. Be to, reikalavome, kad būtų pakeista stogo konstrukcija, kad statinys neatrodytų lyg padidintas gyvenamasis namas. Žinoma, ši pastaba – tik rekomendacinio pobūdžio, bet jūs į ją neatsižvelgėte“, – kalbėjo T. Jocys.
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo teigimu, pastabos dėl priešprojektinių sprendinių teikiamos ne šiaip sau, o tam, kad į jas būtų sureaguota ir kad rengiant techninį projektą nebekiltų jokių klausimų ar problemų. „Techninį projektą galėsite rengti tik įvykdę visus keliamus reikalavimus. Kol kas dar ne viską esate padarę“, – susirinkimo pabaigoje statytojams pabrėžė T. Jocys.