Praėjusį savaitgalį vyko 37-osioms Baltijos kelio metinėms skirtas estafetinis bėgimas tarp Vilniaus ir Talino.
Jame sėkmingai dalyvavo ir mažeikiškė antstolio padėjėja Sandra Mitkevičienė. Pašnekovė akcentavo: jos tikslas buvo ne įveikti kuo daugiau kilometrų, o savo bėgimu įprasminti pagarbą žmonėms, kurie kadaise susikibę stovėjo laisvę simbolizuojančiame kelyje.
Surengė įspūdingas palydėtuves
Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje, kai 1989 metų rugpjūčio 23-iąją, minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, trijų šalių gyventojai suorganizavo gyvąją grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline. Į Baltijos kelią išsiruošę Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, susikibę rankomis į gyvąją grandinę, išreiškė simbolinį referendumą – laisvės ir nepriklausomybės siekį.
Rugpjūčio 21–24 dienomis 35 kartą vykusiame 680 kilometrų bėgime dalyvavo 38 bėgikai. Be lietuvių, visą atkarpą įveikė trys estai ir vienas Latvijos atstovas.
„Jau bėgimo pradžia suteikė motyvacijos: Vilniuje, Katedros aikštėje, gražiais žodžiais mus išlydėjo kunigas Ričardas Doveika. Kunigas pašventino tiek mus, tiek estafetės metu nešamus kryželius, Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė sudainavo Kipro Mašanausko „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“ – net šiurpuliukai per odą perbėgo. Mane nudžiugino ir Lietuvos antstolių rūmų bendruomenės atstovės palaikymo žodžiai“, – sakė mažeikiškė.
Gamta siuntė išbandymus
Pirmą kartą šiame bėgime Sandra dalyvavo 2024 metais ir tada nubėgo 120,2 kilometrus, pernai – 166,34 km, šiais metais estafetėje įveikė 154,4 kilometro. Pašnekovė ir neturėjo tikslo viršyti pernykščio rezultato. Bėgdama atsižvelgė į savijautą, mėgavosi bėgimu, o trečiadienį bendraudama su „Santarve“ pasidžiaugė tuo, kad nepatyrė traumų.
Šiemet gamta bėgikams surengė ir rimtų išbandymų: jei ankstesniais bėgimai vyko tvyrant kaitrai ir karščiui, tai šiemet nuo Pasvalio bei visoje Latvijos ir Estijos teritorijoje nebuvo atkarpų, kad nelytų. Bėgant lietus netrukdė, tačiau malonu nebuvo. Mažeikiškė buvo pasiėmusi tris bėgimo batelių poras. Vis dėlto, nubėgus tam tikrą atkarpą, atėjus laikui ilsėtis, į autobusą įlipi kiaurai permirkęs. Persirengi, pailsi, o vėliau vėl tenka „šokti“ į šlapius batelius ir treningus.
„Tačiau viską atpirko sutikimai bėgimo trasoje: bendruomenės žinojo mūsų maršrutą minučių tikslumu ir lietus tam nemaišė. Ypač aktyviai ir šiltai mus pasitiko Lietuvoje, kur vaišino, rūpinosi, giedojo „Bunda jau Baltija“, kai kur degino laužus. Svetingai buvome sutikti ir Latvijoje, Estijoje. Ten prie mūsų jungėsi bėgikai, kurie drauge įveikdavo keliolikos kilometrų atkarpas“, – prisiminė S. Mitkevičienė.
Bėgikai pirmą naktį ilsėjosi Pasvalio kempingo viešbutyje, antrą – Latvijos Valmieros sporto centre, trečią – Estijos Raplos sporto centre.
Įsiminė lietuvybės puoselėjimas
Labiausiai bėgikei įsiminė nedidelis Estijos Tiūrio miestelis, kuriame stūkso Baltijos kelią primenantis Laisvės akmuo ir kuriame bėgikus pasitiko čia jau daugiau kaip pusšimtį metų gyvenanti lietuvė Kazimiera Valema. Į Estiją nutekėjusi moteris puoselėja lietuvybę, kalbėjo tik lietuviškai, išsaugojo mūsų šalies tradicijas.
Pasak S. Mitkevičienės, visi susitikimai tiek Latvijoje, tiek Estijoje buvo labai džiugūs ir svarbūs, tačiau ypač įsiminė tos akimirkos, kai kaimyninėse šalyse išgirsti lietuvišką kalbą ir sutinki žmones, kurie puoselėja lietuvių kalbą ir neužmiršta savo tapatybės.
Rygoje estafetės dalyvius prie Laisvės paminklo pasitiko ne tik lietuvių bendruomenės atstovai, bet ir Lietuvos ambasadorė Latvijoje Audronė Markevičienė. Ji sveikino bėgikus ir akcentavo, jog svarbu yra išlikti vieningiems, parodyti solidarumą tiek vieniems su kitais, tiek su Ukraina, kuri kovoja prieš Rusiją ne tik už savo, bet ir už mūsų visų laisvę.
Ne mažiau įspūdingas buvo ir estafetės finišas prie Estijos parlamento – Riigikogu, kur bėgikus pasitiko Estijos parlamento vicepirmininkas Arvo Aler, Lietuvos ambasadorė Estijoje Gitana Skripskaitė, Latvijos ambasados Estijoje atstovė bei kiti susirinkusieji. Bėgimo dalyviams buvo suteikta išskirtinė galimybė apsilankyti parlamento rūmuose bei apžvelgti Estijos sostinės panoramą iš Toompea pilies Aukštojo Hermano bokšto, kuris lankytojams atveriamas vos 2–3 kartus per metus.
Lydi bendras tikslas
Baltijos kelio estafetinis bėgimas kai kuriems bėgikams jau tampa ilgamete tradicija.
Pasak trečią kartą jame bėgusios mažeikiškės, tarp dalyvių buvo ir jau dvidešimt septintą kartą bėgančių šią trasą. Bet buvo ir apie dešimt bėgimo entuziastų, kurie estafetėje bėgo pirmą kartą.
„Ryžausi dalyvauti gal labiau vedama patriotizmo, nes pats bėgimas simbolizuoja ir įprasmina Baltijos kelią, bėgdami šiuo keliu primename, kokia svarbi yra laisvė ir vienybė. Juo tu atiduodi pagarbą tiems žmonėms, kurie stovėjo susikibę kelyje, dėl to bendrumo ir ryžto esame stiprūs ir laisvi. Visą kelią lydėjo bendras tikslas, tarpusavio palaikymas, o ypatingą prasmę jam suteikė žmonės, kuriuos sutikome pakeliui“, – apibendrino S. Mitkevičienė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
