
Metams baigiantis vietos politikams pateikiama informacija, kokia nedarbo situacija vyrauja mūsų rajone. Apie tai Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė kalbėjo Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Kas penktas bedarbis – jaunas žmogus
Kaip sakė pranešėja, spalio 31 d. duomenimis, nedarbo lygis Plungės rajone buvo 8,4 proc. Jis labai neženkliai didesnis nei šalies vidurkis – 8,2 proc. Žvelgiant į visų savivaldybių situaciją, Plungės rajono savivaldybė yra per vidurį.
Nuo metų pradžios iki lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje Plungės rajone buvo registruoti 1 734 bedarbiai. Iš jų – 834 vyrai (48,1 proc.) ir 900 moterų (51,9 proc.). Kaip pažymėjo J. Petraitienė, šis skirtumas nėra labai didelis, nes po karantino bedarbių moterų procentas buvo didesnis.
Iš visų registruotų bedarbių ilgalaikiai bedarbiai sudaro 18,3 proc. (317). Lyginant su šalies vidurkiu, rodiklis mažesnis. Lietuvoje ilgalaikių bedarbių – 20 proc., Telšių apskrityje – 18,6 proc.
Beveik pusę – 44,3 proc. (768) – bedarbių sudaro asmenys, gyvenantys kaimo vietovėse.
Kas penktas Užimtumo tarnybos klientas – jaunas žmogus iki 30 metų. Lapkričio 1 d. Plungėje tokių buvo 370 (21,3 proc.). Iš jų daugiau nei pusė – beveik 200 – jaunuolių yra nekvalifikuoti. O tai, pasak J. Petraitienės, reiškia, kad jie nėra baigę mokyklos, gal net neturi pagrindinio išsilavinimo, nelinkę įgyti profesijos ar kelti savo kvalifikacijos. Todėl ieško nekvalifikuotų atsitiktinių darbų, pardavėjo, nekvalifikuoto statybos darbininko, pagalbinio darbininko, automobilių vairuotojo darbo. Tačiau tyrimai rodo, kad nekvalifikuotas žmogus darbo rinkoje neišsilaiko ir linkęs daug dažniau keisti darbą.
42,4 proc. (735) registruotų bedarbių yra vyresni nei 50 metų, 37,3 proc. (647) – nekvalifikuoti.
Vidutiniškai per mėnesį į Užimtumo tarnybą kreipiasi 281 mūsų rajono gyventojas, iš jų vidutiniškai 26 registruojami pirmą kartą.
Žvelgiant į seniūnijas, didžiausias bedarbių skaičius, žinoma, Plungės miesto seniūnijoje – 1 307. 213 Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų gyvena Nausodžio, 142 – Šateikių, 136 – Babrungo, 115 – Platelių, 104 – Žemaičių Kalvarijos, 80 – Paukštakių, 78 – Kulių, 69 – Alsėdžių, 59 – Žlibinų, 56 – Stalgėnų seniūnijose.
Laisvų darbo vietų – mažiau
Kalbėdama apie laisvas darbo vietas, pranešėja pažymėjo, kad, lyginant 2022 m. sausio–spalio mėnesius su atitinkamu laikotarpiu šiemet, 2023 m. laisvų darbo vietų užregistruota 31 proc. mažiau. Pernai per minėtąjį laikotarpį buvo užregistruota 2 418 laisvų darbo vietų, šiemet – 1 678.
Nors ir sakoma, kad laisvų darbo vietų mažėjimas gali reikšti ekonomikos stojimą, tačiau viešnia pasidžiaugė, kad ir į Užimtumo tarnybą atėjusių žmonių skaičius nebuvo didesnis. Pernai iki lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo užregistruotas 2 891 darbo neturintis asmuo, šiemet – 2 806. „Tai rodo, kad žmonės labiau pradėjo saugoti savo darbo vietą ir neišeina iš darbo nesusiradę kito“, – pabrėžė J. Petraitienė.
Kodėl nedirba?
Įdomu tai, kad net 49,4 proc. šiemet Lietuvoje užregistruotų bedarbių, kurie anksčiau dirbo pagal darbo sutartis, yra iš paslaugų sektoriaus, 29 proc. iš pramonės įmonių, 16,3 proc. iš statybos, 5,3 proc. iš žemės ūkio. Nagrinėjant detaliau pagal įmonių veiklos rūšis, daugiausiai asmenų registruota iš maisto produktų gamyba (12,8 proc.), mažmenine prekyba (11 proc.), pastatų statyba (8,4 proc.) užsiimančių įmonių.
Kaip teigė pranešėja, atliekant asmenų, kurie išėjo iš pramonės sektoriaus, apklausą bandyta išsiaiškinti, kodėl nedirbama ar nenorima grįžti į buvusias darbovietes. Viena iš pagrindinių priežasčių, kurią nurodė 29,9 proc. apklaustųjų, – asmeninės priežastys (artimųjų slauga, vaikų priežiūra ir pan.). 18,6 proc. nurodė sveikatos problemas, 15,8 proc. buvo atleisti ne savo noru, 13,6 proc. netenkino darbo sąlygos, 6,8 proc. netiko darbo laikas. J. Petraitienė pasidžiaugė, jog tik 5,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad netenkino darbo užmokestis.
Užimtumo didinimo programa
Lyginant 2022 m. ir 2023 m. tuos pačius laikotarpius, šiemet mažiau asmenų nukreipta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, mažiau asmenų pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą, tačiau šiek tiek daugiau asmenų pradėjo dalyvauti Užimtumo didinimo programoje. Per sausio–spalio mėnesius 136 asmenims buvo suteikta parama mokymuisi, 92 asmenys įdarbinti pagal Remiamo įdarbinimo programą, 73 asmenims suteikta parama judumui, t.y. kompensuotos išlaidos kelionei į darbą ir iš darbo, 4 – parama darbo vietoms neįgaliems asmenims steigti.
Pasak pranešėjos, ateinančiais metais Užimtumo didinimo programai Plungės rajonui numatoma skirti daugiau nei 800 tūkst. eurų. Iš jų 510,5 tūkst. eurų – paramai mokymuisi, 293,5 tūkst. eurų – remiamam įdarbinimui, 3,7 tūkst. eurų – paramai judumui, 69,8 tūkst. eurų – darbo vietoms neįgaliesiems steigti.
Besirengiantys darbo rinkai
Nuo praėjusių metų liepos 1 d. Užimtumo įstatyme atsirado naujas Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių statusas – besirengiantys darbo rinkai asmenys.
Kaip sakė J. Petraitienė, 5 pagrindinės priežastys, kodėl šių žmonių nenori darbdaviai: žmogus stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti; neturi galimybės išvykti iš gyvenamosios vietos į darbo vietas; turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį; turi priklausomybių; apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis. Tiesa, Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta įvesti atostogų nuo skolų sąvoką, t. y. žmogui, turinčiam dideles skolas antstoliams, įsidarbinus bus galima pritaikyti tokias skolų atostogas, kad jis galėtų padirbti ir gauti legalių lėšų ir tik po kurio laiko pradėti dengti skolas.
Lapkričio 29 d. duomenimis, tokių asmenų mūsų rajone buvo 206. Tiesa, kaip pastebėjo viešnia, iš 206 besirengiančių darbo rinkai asmenų 38 jau pasirengę ieškoti darbo ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą. 15 iš jų įsidarbino ar pradėjo savarankišką veiklą.