Praėjusį šeštadienį finišavo V tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, surengti du didžiuliai baigiamieji renginiai – Oginskių dvare vyko istorikus iš visos Lietuvos sutraukusi mokslinė konferencija, o vakare žirgyne – ypatingo plungiškių susidomėjimo sulaukęs Kauno miesto simfoninio orkestro ir garsių operos solistų koncertas.
Į mokslinę konferenciją, kurios idėjos autorė buvo Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė, rinkosi istorikai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Plungės ir net Varšuvos. Jos tema itin įdomi ir mažai nagrinėta – „Lietuvos ir Lenkijos istorinės giminės ir asmenybės kultūrinių tapatybių kryžkelėje“. Konferenciją organizavo Lietuvos istorijos institutas ir Žemaičių dailės muziejus.
Į konferenciją susirinkusius pranešėjus ir svečius pirmiausiai pasveikino organizatorės J. Skurdauskienė ir Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams dr. Zita Medišauskienė. Vėliau žodis suteiktas ir svečiams – Telšių vyskupo generalvikarui prelatui dr. Juozui Šiuriui ir Plungės rajono savivaldybės merei Elvyrai Valerijai Lapukienei.
Pirmąjį pranešimą „Tautos sampratos kaita ir Lietuvos bajorų tautinės tapatybės slinktys XIX amžiuje“ skaitė Z. Medišauskienė. Anot jos, ši tema – nacionalizmo, tautiškumo, tautinės tapatybės – viena iš sudėtingiausių istorikams. Mat kai pradedi aiškintis, matai, kad viskas labai painu, visai ne taip, kaip daugelis iš mūsų įsivaizdavome. Juk, atrodo, lietuviais nuo seno vadinome tuos, kurie kalbėjo lietuviškai, laikėsi savų papročių, tradicijų, gyvenimo būdo. Tačiau faktai rodo ką kita – lietuviais save vadino ir tie, kurie kalbėjo visai ne lietuviškai, o lenkiškai, laikėsi ne lietuviškų valstietiškų, o lenkiškų papročių. Beje, pastarieji save laikė ir lietuviais, ir lenkais. Tokia dvilypės tapatybės dilema kamavo XIX amžiaus bajoriją.
Pasak Z. Medišauskienės, šios konferencijos uždavinys – per žmonių biografijas pabandyti išsiaiškinti, kas galėjo lemti jų pasirinkimą ir kodėl tos pačios šeimos nariai laikė save skirtingų tautų atstovais. Na, o jei į šiuos klausimus atsakyti ir nepavyks, svarbu, kaip sakė Z. Medišauskienė, kad jie bus iškelti ir gvildenti.
Konferencijos metu prisiminta daug iškilių asmenybių, įrodančių tuometės bajorijos tautybės dvilypumą. Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Dangiras Mačiulis analizavo Vlado Putvinskio, Mykolo Biržiškos ir Tado Ivanausko biografijas. Argi ne paradoksalu, kad Tadas Ivanauskas prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos ir jos mokslo kūrimo, jo brolis Vaclau Ivanovski buvo baltarusių tautinio judėjimo lyderis, o trečiasis brolis Jerzy Ivanovski – Lenkijos vyriausybės ministras? Panašiai klojosi ir brolių Stanislovo bei Gabrieliaus Narutavičių likimai: pirmasis tapo Lietuvos nepriklausomybės akto signataru, antrasis – Lenkijos prezidentu. Šių dviejų asmenybių bei Mykolo Romerio ir Antano Vivulskio biografijas narpliojo Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys. Vilniaus universiteto istorikai dr. Ryšard Gaidis ir dr. Arūnas Vyšniauskas kalbėjo apie brolius Ipolitą ir Ignotą Korvin-Milevskius bei „Litewska Socjaldemokracja“ kūrusius Alfonsą Moravskį, Joną Andrių Domaševičių, Feliksą Džeržinskį.
Antrojoje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų dr. Vytautas Jogėla, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas docentas dr. Pranas Janauskas ir dr. Vaiva Narušienė, Vilniaus universiteto lektorė Brigita Speičytė. Vėl narpliotos garsių asmenybių biografijos: Juozapo Pilsudskio, Eugenijaus Romerio, Fabijono Neveravičiaus, Šatrijos Raganos ir Česlavo Milošo.
Vakare vyko paskutinysis V tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio renginys – viską vainikavęs Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas, į kurį prisirinko tiek žiūrovų, kad ir žirgyno salė, ir jos balkonai buvo pilnut pilnutėliai. Kartu su orkestru, kuriam dirigavo tarptautinių konkursų laureatas Dainius Pavilionis, koncertavo ir žymūs operos atlikėjai – ir po vieną, ir duetu dainavę Ona Kolobovaitė bei Liudas Mikalauskas. Nuoširdus, žaismingas, teatrališkas talentingųjų solistų pasirodymas sulaukė ypatingo publikos prielankumo.
Tą vakarą skambėjo V. A. Mocarto, P. Maskanio, Š. Guno, Ž. Masnė, Dž. Rosinio, Dž. Verdžio, Dž. Geršvino kūryba.
Koncerto pabaigoje į susirinkusiuosius kreipėsi festivalio iniciatoriai ir organizatoriai: Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir Plungės garbės pilietis, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas profesorius Juozas Domarkas.
Padėkoję publikai, atlikėjams ir visiems, prisidėjusiems prie šešių šiųmetinio festivalio koncertų, parodų ir konferencijų organizavimo, organizatoriai pažadėjo, jog kitą rudenį plungiškiai bus pakviesti į VI tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį.
