Sukako 150 metų, kai gimė kunigas Vincentas Jarulaitis.
V. Jarulaitis gimė 1859 m. kovo 13 d. Raizgiuose, Šiaulių apskrityje. Baigė gimnaziją, 1880 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune, į kunigus įšventintas 1882 m. Kulių parapijos, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, nuo 1906 m. – Kauno gubernijos valstybės dūmos narys. Kuliuose klebonavo 1892-1900 m., be to, vikaravo Jurbarke, Joniškyje, Šiauliuose, Sidabravoje, Plungėje, Viekšniuose (1910–1916 m.). 1916 m. ištremtas į Vokietiją. 1917 m. – Žagarės klebonas, 1920 m. – Papilės klebonas, 1928–1934 m. kapelionas Kauno ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimuose. Įkūrė Šv. Kazimiero draugiją.
Klebonaudamas Kuliuose, pastatė trečiąją mūrinę bažnyčią ir pradėjo Plungės parapijos bažnyčios statybą (1900–1910 m.).
Palaikė glaudžius ryšius su Juozu Tumu–Vaižgantu ir kunigaikščiu Mykolu Oginskiu.
Kan. V. Jarulaitis parašė daug straipsnių į spaudą, palaikė lietuvių ūkininkus, išleido nemažai lietuviškų knygų, Plungėje įkūrė inteligentų grupelę – draugiją „Kultūra”, vėliau išaugusią į Žemaičių draugiją. Būdamas Kuliuose, turėjo stiprų pagalbinį ūkį. Daug padėjo jaunai rašytojai Sofijai Kymantaitei–Čiurlionienei (1886 03 13–1958 12 01).
1906–1909 m. Marijos Oginskienės prašymu Babrungo upės krante pastatė ir įrengė lurdą.
V. Jarulaitis mirė 1939 m. lapkričio 25 d. Palaidotas Aukštelkėje, Šiaulių apskrityje.
Iš Gedimino Sriebaliaus rengiamo
spausdinti fotografijų albumo „Kuliai“
