„Būk palaimintas, žodi lietuviškas!“ Tokiomis mintimis dalijosi plungiškiai ir svečiai kovo 12 dieną Plungės viešojoje bibliotekoje, respublikinio literatūros kūrinio konkurso „Draustos knygos kelias“, skirto Lietuvos istorijos fenomenui – Knygnešių sąjūdžiui paminėti ir pagerbti, laureato bei prizininkų apdovanojimo šventėje.
Renginio moderatoriai Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas Gintautas Černeckis ir Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovė Adelė Daukantaitė šeštadienio popietę sukūrė tikrą lietuvybės šventę. Literatūros kūrinio konkursas „Draustos knygos kelias“ liudija apie istorijos simbolio – knygnešystės gyvybingumą. Kūrėjai iš visos Lietuvos atsiliepė į žemaičių bibliofilų ir literatų kvietimą savo kūryba pagerbti knygnešystės sąjūdį. Organizatoriai sulaukė net 62 autorinių darbų, 14 prozos ir 48 poezijos, iš 24 Lietuvos miestų bei miestelių.
S. Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas G. Černeckis džiaugėsi, kad konkurse dalyvavo ir į renginį atvyko žmonės, ištikimi tradicijai. Istorikas savo kalboje priminė knygnešystės, kaip taikaus pilietinio nepaklusnumo judėjimo prieš Rusijos caro valdžios vykdytą lietuviškos spaudos draudimo politiką, istorinę reikšmę. Pažymėjo, kad „tai – žygdarbis, kurio dėka buvo sukurta nauja socialinė būtis – lietuvybė. Numalšinusi bajorišką lenkų ir lietuvių 1863–1864 m. sukilimą, Rusijos patvaldystė nusprendė galutinai surusinti lietuvius. Ar galėjo caro valdininkai, lietuvių rusifikacijos strategai pagalvoti, kad gimtosios kalbos stos ginti paprasti žmonės – „kaimo sermėgos“? Lietuviškų knygų spausdinimas Rytų Prūsijoje ir knygnešystė sukūrė lietuvio tipą ir knygos kultūrą lietuvių kalba. Atkaklus pasipriešinimas daugiau kaip 40 metų carizmo vykdytai brutaliai rusifikacijai baigėsi imperinės ideologijos pralaimėjimu.Lietuvių tauta atgimė per knygą ir spausdintą žodį. Tai buvo lietuvybės kaip naujos ideologijos didžiulis laimėjimas. Knygnešiai ir daraktoriai tapo liaudies švietėjais, o gimtoji kalba buvo kaip malda. Knygnešystė tebėra gyvas istorijos simbolis, giliai įsiskverbęs į mūsų sąmonę. Tautos atgimimo pranašas S. Daukantas įžvelgė lietuvio dvasinį kodą jo būde. Istoriko didžiausias rūpestis buvo grąžinti tautai atmintį ir įduoti į rankas knygą. S. Daukanto bibliofilų klubas sovietmečiu tradiciškai vykdė knygnešystės misiją ir šiandien kultūrą laiko valstybės išlikimo sąlyga. Turėdami unikalią tautos sąmonę, kalbą ir paveldą, neturime leistis pražūtingam savęs niekinimui. Lietuva nėra provincija. Ir svarbiausias šviesuomenės uždavinys šiandien – neprarasti mokyklos“. Šia aktualia mintimi kalbėtojas užbaigė savo pasisakymą.
Konkurso kūrinių išsamią įžvalgą pateikė „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rima Česnauskienė. Mokytoja atsakingai perskaitė visus pateiktus kūrinius ir pažymėjo, kad nugalėtojai yra visi konkurso dalyviai. Ją džiugino darbų žanrų įvairovė, meninė raiška. Poezijos kūriniai skyrėsi eiliavimo būdu ir apimtimi – nuo ketureilių iki prilygstančių poemai. Prozos žanro rašiniai – nuo mažiausios apimties miniatiūrų, esė, novelių, monologų, pasakojimų iki apimtimi prilygstančių apysakoms. Mokytoja prisiminė Justino Marcinkevičiaus viename interviu pasakytus žodžius, kad pasaulio tautos nestato paminklų knygoms. Plungiškių parengtas literatūros kūrinio konkursas „Draustos knygos kelias“, anot Rimos, – gyvas paminklas knygai.
Organizatoriai ir komisija, įvertinę visus kūrinius, išrinko laureatą ir prizininkus. Konkurso laureate (poezijos žanras) tapo Danutė Vaskelaitė – „Didžiojo daktaro ranka“ (Kaunas). Kadangi autorė negalėjo atvykti, jos kūrinį perskaitė Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ narė Irena Stražinskaitė-Glinskienė. S. Daukanto bibliofilų klubas skyrė nominaciją už lakonišką ir iškilų žodį Daliai Griškevičienei iš Kelmės. Plungės miesto bibliotekos knygų klubo „Purpurinė gija“ nominacija už meniškiausią kūrinį atiteko Ritai Juškevičiūtei-Mockeliūnienei iš Šakių.
Plungės literatų klubas „Vingiorykštė“ skyrė net tris nominacijas: Janinai Matevičienei iš Plungės už šiandieninę knygnešystę, Angelei Urbietienei iš Kretingos rajono už sielos tėvynę kalboje, Aušrai Lukšaitei-Lapinskienei (Joniškis) už gimtojo žodžio kelionę. Prozos žanro laimėtojai: Birutė Kriščiūnaitė (Šiauliai) – pirmoji vieta, Danutė Vidrinskienė (Marijampolė) – antroji vieta, Vilija Vilkelienė (Kalvarija) ir Vygantas Pronckus (Plungė) – trečioji vieta. Poezijos žanro laimėtojai: Gabrielė Talijūnaitė (Klaipėda) – pirmoji vieta moksleivių grupėje. Regina Miežetienė (Plungė) – pirmoji vieta, Jonas Ivanauskas (Joniškis) – antroji vieta, Zenė Sadauskaitė (Kaunas) – trečioji vieta. Esė apybraižų žanro nugalėtojai: Zita Sinkevičienė (Naujoji Akmenė) – pirmoji vieta, Jonas Laurinavičius (Vilnius) – antroji vieta, Jonas Ivanauskas (Joniškis) – trečioji vieta.
Ne vien nominuotų rašinių autoriai buvo apdovanoti diplomais ir knygomis. Visi konkurso dalyviai gavo atminimo dovanėles.
Šviesaus ir prasmingo renginio subtilų muzikinį scenarijų parengė muzikos mokytoja Diana Paulauskienė iš Platelių. Pasibaigus renginiui, dalyviai galėjo apžiūrėti ekspoziciją „Lietuviškos spaudos draudimo metų knygos“, įsigyti laikraštį „Žemaičių bibliofilas“, apsikeisti autorinėmis knygomis, autografais ir maloniai pasišnekučiuoti prie kavos puodelio.
