Plungės miesto šventės renginių maratonas, penktadienį prasidėjęs įspūdingu atidarymo koncertu Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, tęsėsi šeštadienį. Nuo ryto iki vakaro plungiškių ir miesto svečių laukė linksmybės, šokiai, muzika.
Nuo ryto gyventojai buvo kviečiami apsilankyti amatininkų, tautodailininkų mugėje, kur kiekvienas galėjo įsigyti smulkmenėlę ar vaišių šeimai, paragauti ukrainietiškų barščių, virtinių, lašinių. Kaip sakoma, pamaloninta buvo viskas: ir akys, ir ausys, ir pilvas.
Vidurdienį liaudies muzikos gerbėjai rinkosi į Babrungo slėnį, į XIV tarptautinio folkloro festivalio „Saulelė raudona“ atidarymą.
„Mūsų menininkai, kultūros darbuotojai sugeba padaryti tokią šventę, kokios dar nesame turėję. Tegyvuoja Plungė, tegyvuoja laisvas miestas, tegyvuoja laisvi šio miesto gyventojai“, – su švente susirinkusiuosius sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Na, o žiūrovus liaudies dainomis, muzika ir šokiais džiugino kolektyvai iš visų etnografinių Lietuvos regionų. Žinoma, sulaukta svečių iš užsienio.
Startą festivaliui davė jo iniciatorius Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“, vadovaujamas Dalios Stasikėlienės. Tai kolektyvas, kuris jau 34 metus su neblėstančia atsakomybe, pagarba ir meile populiarina Žemaitijos krašto folklorą.
Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žibinyčia“ plungiškiams padovanojo Sūduvos krašto muziką, dainas ir šokius, Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“ – įvairių Lietuvos etnografinių regionų skirtingų laikotarpių muziką, Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis „Rags“ – aukštaičių etnokultūrą. Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“, Mažeikių rajono Tirkšlių kultūros centro folkloro ansamblis „Guoje“ ir Židikų kultūros centro folkloro ansamblis „Sodžius“ bei Kelmės kultūros centro folkloro ansambliai „Taduja“ ir „Judlė“ pristatė žemaičių folklorą, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus folkloro ansamblis „Ramytė“ – Mažosios Lietuvos dainas, šokius ir papročius. O kai scenoje užgrojo Vilniaus miesto tradicinė kapela „Duja“, vietoje nusėdėti buvo sunku. Kas nedrįso šokti, bent kojomis mušė taktą.
Spalvingais apdarais žiūrovus žavėjo liaudies šokių grupė „Raciborzanie“ iš Lenkijos, pristačiusi įvairių šios šalies regionų šokius. Plungiškius džiugino ir folkloro asociacijos „Lancova“ iš Slovėnijos pasirodymas. Pagrindinis šio kolektyvo tikslas – išsaugoti tautinį paveldą, tipinius šokius, autentiškas dainas, muziką, papročius bei jų kraštui būdingą karnavalo tradiciją.
Žinoma, savo dainas žiūrovams skyrė ir mūsų rajono folkloro atlikėjai: Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis „Šateikee“ (vadovė Laima Domarkienė) ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Platelių filialo folkloro ansamblis „Platelee“ (vadovai Aliona ir Aivaras Alminai).
Savo dovaną – šokius – Plungei įteikė ir Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo liaudies šokių ansamblis „Žirginėliai“ (vadovė Sonata Kazlauskytė) ir tautinių šokių ansamblis „Suvartukas“ (vadovė Ilona Baltikauskaitė).
Vakare per pagrindinį Miesto šventės koncertą, be festivalio „Saulelė raudona“ dalyvių pasirodymų, laukė grupės „Tabasco“ koncertas, unikalus folkdžiazo projektas „Lietuvos trombonų projektas ir Loreta Sungailienė“. Na, o skambant grupės „8 kambarys“, Donato Montvydo dainoms, DJ pasirodymo metu Babrungo slėnyje lyg jūra lingavo ir jauni, ir seni.
Nuvilnijus paskutiniesiems festivalio akordams, „Plungė“ nutarė pakalbinti jo svečius – Slovėnijos folkloro ansamblio „Lancova‘‘ atstoves Barbarą Sitar ir Evą Žunkovič bei Lenkijos folkloro ansamblio „Raciborzanie‘‘ vadovę Aldoną Krupą-Gawron. Be jų, mintimis pasidalijo ir „Gondingos“ vadovė Dalia Stasikėlienė.
– Koks pirmas įspūdis atvykus į Lietuvą, į Plungę? Ar pirmąkart lankotės?
Barbara:
– Mūsų folkloro grupė prieš keletą metų buvo Lietuvoje, bet Plungėje mes pirmą kartą. Galiu pasakyti, kad esame maloniai nustebinti ir sužavėti, nes čia labai gražu, įdomi kultūra, malonūs žmonės. Esame laimingi atvykę čia.
Aldona:
– Mes Lietuvoje – pirmą kartą. O labiausiai kas mums čia patinka – tai atmosfera. Ansamblis, kuris mus priėmė, labai rūpestingas, o ir sąlygos puikios: scena, akustika – viskas paruošta profesionaliai.
– Gal galite trumpai prisistatyti?
Barbara:
– Mūsų grupė įkurta 1983 metais, tikslas – parodyti savo kultūrą, vietinį paveldą. Esame įvairaus amžiaus, vyriausias atvykęs į Plungę – 83 metų.
Aldona:
– Gyvuojame jau 25 metus. Mes nepriklausome kultūros namams, esame asociacija. Dažnai vykstame į užsienį, kitose šalyse buvome jau 92 kartus, šiemet nusimato dar keturios išvykos.
– Ką manote apie mūsų kultūrą, mūsų folklorą?
Barbara:
– Esame sužavėti jūsų kultūros paveldu, tuo, kaip jūs rengiatės, ką dainuojate. Žinoma, mums tai neįprasta, nes mūsų kultūra kitokia.
Aldona:
– Vienas didžiausių įspūdžių – tai švara. Visi ansamblio nariai stebėjosi, kad aplinkui – nė vienos šiukšlės. Dar buvome nustebę, kad tiek daug žmonių ateina į koncertus. Pas mus Lenkijoje sunku sulaukti tiek žiūrovų. O pas jus ne tik ateina, bet ir pasilieka ilgiau, dalyvauja veiklose. Turbūt taip yra dėl to, kad gerai viskas organizuota.
– Kaip „Gondinga‘‘ užmezgė draugystę su šiais kolektyvais?
Dalia:
– Apie kolektyvus sužinome vieni per kitus, susipažįstame per festivalius. Taip gimsta kontaktai, taip kviečiame vieni kitus į šventes. Šiuo atveju prisidėjo „Žirginėliai“ – jie su šiais kolektyvais pernai susipažino Kipre. Tikimės, kad draugystė truks ilgai.
– Ką manome apie ansamblį „Gondinga‘‘?
Eva:
– Tai labai draugiškas, svetingas kolektyvas, puikūs festivalio šeimininkai. Labai šiltai mus pasitiko. Be abejonės, šis festivalis paliks puikius prisiminimus.
Aldona:
– Mums labai patinka jūsų kostiumai – vilkėdami juos atrodote lyg pasakos personažai. Jūs mus nukeliate 100 ar 200 metų atgal.
– O kokį įspūdį paliko Plungė?
Aldona:
– Pirmiausia, kaip minėjau, – labai švaru. Vieta, kurioje buvome apgyvendinti, – puiki. Dar nustebino tai, kad po aštuntos valandos vakaro pas jus nebegalima įsigyti alkoholio – mūsų vyresnieji kolektyvo nariai pirmą viešnagės dieną norėjo nusipirkti alaus, deja…
Barbara:
– Jūsų miestas labai gražus, visur švaru. Nuostabi architektūra, puikus parkas, daug medžių, krūmų, gėlių.
Dalia:
– Festivalį „Saulelė raudona“ organizuojame nuo 1996-ųjų, šis – jau 14-asis. Kiekvienas festivalis kitoks: keičiasi tautybės, žmonės, veidai. Tas šurmulys, maratonas pareikalauja daug jėgų ir energijos, bet kartu duoda daug šilumos, emocijų, pasitenkinimo padarytu dideliu darbu.
Šis festivalis – popandeminis. Nelengva buvo surinkti kolektyvus. Kai kurie ansambliai dėl pandemijos „apgriuvo“, iširo, ilgai nerepetavo… Vis dėlto pavyko surasti norinčių ir galinčių, džiugu, kad daug lietuvių kolektyvų atsiliepė.
Džiaugiamės slovėnų kolektyvu. Įdomu tai, kad jie turi panašią šventę kaip mūsų Užgavėnės: organizuojamas karnavalas ir varoma lauk žiema. Ir ten persirengėliai vaikšto po kiemus.
Aldona iš Lenkijos vadovauja didelei šokių asociacijai, kurioje – dvidešimt grupių. Čia atvykusio ansamblio programoje – aštuoniolika įvairių Lenkijos regionų šokių.
Taigi festivalis pasibaigė, bet jau planuojame kitą, laukdami kolektyvų iš Kipro, Čekijos. Lauktume ir svečių iš Baltarusijos, tačiau politinė padėtis neleidžia mums susitikti, bendrauti.