Kartą spaudai kalbindamas vieną prisiekusį medžiotoją paklausiau, kaip dažnai jis medžioja. Pajuokavo, kad per savaitę aštuonias dienas. O kaip dažnai į plūdę spokso 38 metų Dainius Bagdonas? Žvejo atsakymas, ko gero, buvo tikslus – keturias dienas per savaitę.
Žvejyba Dainiaus kraujyje, nes jo tėvas iš Beržoro kilęs Ernestas Bagdonas yra prisiekęs žvejys. Žvejoti mėgta brolis Vytautas ir kiti artimiausi giminaičiai. Be to, senelis buvo užkietėjęs žvejys.
Daugelis vyresnio amžiaus plungiškių patikins, kad Beržore ir Plateliuose gyvenantys žvejai prigaudydavo lydekų ar kitų žuvų ir veždavo į Plungę parduoti. Tada nebuvo jokių draudimų.
Dabar to nebėra, o ir laimikiai, pasak Dainiaus, jau ne tokie. Daugelis žvejoja tik savo malonumui. Žinoma, pasitaiko ir neeilinių laimikių.
Daugybėje vandenų žvejojęs D. Bagdonas bene mieliausiai suka į Beržoro ar Platelių ežero pusę. Prie Baltijos jūros nėra ko važiuoti, nes menkes uždraudė gaudyti, lašišas galima sugauti tik žymėtas, o tai jau loterija.
„Aš visur važiuoju žvejoti. Esu žvejojęs Anglijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje. Tai nebuvo turistinės kelionės, o vykome specialiai į žūklę. Kai kas važiuoja į šiltus kraštus, deginasi ant smėlio, geria kokteilius, o aš į keliones vykstu su meškerėmis ir žvejybos apranga, pasiėmęs ilgus guminius batus. Kai ateina žiema, dažnai traukiu į poledinę žūklę“, – kalbėjo Dainius.
Norvegijoje žvejota ne kartą. Gaudė upėtakius, otus. Pačios didžiausios jo sugautos žuvys: 4,5 kg starkis, lydeka, iš po ledo ištraukta, – 6,5 kg, Platelių ešerys – 2,5 kg. Didžiausią susidomėjimą jam kelia lynai, kurie yra pripažinti nacionaline žuvimi. Daug jų yra sugavęs sveriančių po 3,5 kg.
Gal ne visi žino ir turbūt verta žvejams papasakoti, kaip Dainius gaudo lynus.
„Aš lynus gaudau jau per 20 metų, tačiau iki galo dar nesupratau, kaip sėkmingiau juos privilioti.
Šiai žūklei mano labiausiai ištyrinėtas yra Beržoro ežeras. Susirandu Dgausiausiai meldais, kokiomis žolėmis apaugusią pakrantę. Pasiimu didelį vandeniui skirtą „bambelį“, su peiliu išpjaunu didokas skyles, įdedu akmenų, kad tas „bambelis“ skęstų. Tada pripilu paprasčiausių gyvulių kombinuotųjų pašarų. Neperku brangių pašarų, kokius naudoja žūklės sportininkai. Man nepasiteisino. Dar pašildau vandenį ir įdedu vieną kitą šaukštą medaus. Nustačiau, kad lynams medus patinka. Dar lynams patinka marcipanas, vanilė. Tokią košę sumaišau, supilu į „bambelį“, pririšu su plūde virvelę ir „bambelį“ įmetu vandenin. Iš jo aplink pasiskleidžia „kepurė“. Atsitraukiu gal dešimt metrų ir užmetu meškerę.
Kol vanduo šaltas – geriau tinka sliekas. Kai atšyla vanduo, lynai tampa išrankesni. Tai vieną kartą jiems tinka musės lerva, kitą – kukurūzas. Dar mėgsta vėžiukų mėsą. Paimi iš uodegos ir nuluptą padaliji gabaliukais. Tinka ir vandeninės kriauklės. Vėlgi mėsą reikia supjaustyti gabaliukais. Kai aplink „bambelį“ prisirenka lynų, atrodo, kad vanduo verda, o tie gudruoliai vis tiek nenoriai kimba. Pabandykit…“ – apie lynų žūklę pasakojo Dainius.
