Kai Homeras mirė, dėlei jo gimimo vietos
Kilo ginčas tarp turtingų miestų septynių,
Nes per juos kaip elgeta Homeras gyvas
Eidavo maldaudamas duonos trupinių.
Taip Vytautas Mačernis 1944 m. kovo 10 d. eilėraštyje „Kaip pagydyt nuo poezijos“ rašė apie Europos poezijos pradininką, kurio gimimo vieta ir dabar nėra nustatyta. Tik iš vėliau užrašytų pasakojimų ir biusto spendžiama, kad tai buvęs aklas ir išmintingas dainius. Neaišku, nei kada jis yra gimęs, nei kada gyveno.
Manoma, kad Homeras šį pasaulį galbūt išvydo VIII a. prieš Kristų. Kiti autoriai apsidrausdami nurodo tikėtinas jo gimimo galimas ribas – t. y. XII–VII a. pr. Kr. Bet daugeliui yra žinomi jo kūriniai Iliada ir Odisėja, kuriuose apdainuojamas Trojos karas ir grįžimas iš jo.
Šį V. Mačernio eilėraštį prisiminiau neatsitiktinai, nes šiais metais švęsime 105-ąjį jo gimimo jubiliejų. Dėl jo gimimo datos ir vietos nekyla jokių abejonių. Tik įdomu, kad, gyvenant XXI a. po Kristaus, kai į ne vieną klausimą gali atsakyti dirbtinis intelektas, o nemažai dokumentų yra suskaitmeninti, mes vis dar remiamės neapčiuopiamais pasakojimais.
Mačernio krikštatėvių gausa
Kalbant apie V. Mačernį, tai ne iš vieno pasakotojo esu girdėjęs, kad jo tėvai arba seneliai buvę poeto krikšto tėvais. Pradžioje į tai nekreipdavau dėmesio.
Kai krikštatėvių susikaupė pora dešimčių, to pro ausis jau nebepraleisdavau ir pradėdavau savo pašnekovų klausinėti.
Ar jie buvę poeto, o gal tik jo brolių ar kitų giminaičių krikštatėviai? Dalis suabejodavo, aiškindavo, kad tikrai buvę Mačernio iš Šarnelės krikštatėviai, o kurio iš jų, jau nebūdavo užtikrinti.
Žinoma, kad Vytauto senelis iš pirmos santuokos turėjo 24 vaikus, o iš antros dar 6. Tiesa, dalis jų mirė jauni, kaip poeto sesuo Valerija Šilinskienė prisiminė, nuo džiovos.
Būsimas poetas gimė 13 vaikų šeimoje, iš kurių užaugo 7. Suprantama, kad tarp Mačernių gausybės nesunkiai galima susipainioti. Vis dėlto, kai pernai pasiekiau biblinio septyneto tikrų poeto kūminų skaičių, nusprendžiau pasižiūrėti jo krikšto registracijos įrašą.
Juolab kad nuo V. Mačernio gimimo jau yra praėję 100 metų, todėl nebegalioja Asmens duomenų apsaugos įstatymo apribojimai, o dokumentai yra suskaitmeninti.
Užrašė, kaip girdėjo?
Visur nurodoma, kad būsimas poetas gimė 1921 m. birželio 5 d., todėl Lietuvos valstybės istorijos archyve Žemaičių Kalvarijos parapijos gimimo metrikų knygoje liko susirasti tuos metus ir pasižiūrėti jo krikšto įrašą (fondas 669, aprašas 16, byla 214, lapas 167). Jame rašoma: „1921 m. birželio 26 d. Žemaičių Kalvarijos bažnyčioj jos vikaras kun. J. Gerulis pakrikštijo visomis sakramento apeigomis kūdikį vardu Leonas-Vytautas, gimusį birželio 5 dieną š. m. Šarnelės kaime, šios parapijos.“
Apie vaiko tėvus ir krikštatėvius dokumente nurodyta: „Vladislovas, sūnus Kazimiero, Mačernis ir Elzbieta Vičiulaitė, gyveną teisėtoj moterystėj, ūkininkai, prisirašę prie Žemaičių Kalvarijos valsčiaus, Telšių apskrities. Krikšto tėvai: Juozapas Znuotnis ir Barbora Znuotnienė.“
Matome, kad pirmas krikšto vardas yra Leonas, o ne Vytautas. Krikštatėviai labiau tikėtina, kad buvo ne Znuotniai, o Znuotinai. Juk tada viską rašydavo iš klausos.
Krikštijo vėliau, nei įprasta
Įdomus ir kitas faktas. Naujagimis pakrikštytas nuo gimimo praėjus dvidešimt vienai dienai. Įprastai stengdavosi vaikui šį sakramentą suteikti kuo greičiau, nes, mirus be jo, negalima būdavo kūdikio laidoti parapijinėse kapinėse. Geriausiu atveju, jei toks plotas buvo išskirtas, galima būdavo laidoti tik nekrikštams skirtoje kapinių dalyje.
Priklausomai nuo to, kokiu paros laiku naujagimis išvysdavo šį pasaulį, tada stengėsi jį ir pakrikštyti. Suprantama, jeigu gimdavo vakare, tai šių apeigų atlikimą atidėdavo kitai dienai. Todėl krikštatėviais dažniausiai būdavo kviečiami kaimynai arba netoli gyvenę giminaičiai.
Didikai arba jais sekę turtingi valstiečiai krikštynas rengdavo vėliau, nes reikėdavo tinkamai joms pasiruošti ir iškelti statusą atitinkančią puotą.
Suprantama, kad tokiu atveju ir krikštatėviai yra parenkami apgalvotai, o ne iš reikalo.
Kiekvienas vardas – atskira užuomina?
Dviejų vardų suteikimas būsimam poetui ne tik rodo norą išsiskirti iš bendruomenės, bet ir atskleidžia šeimos vertybes.
Pirmasis vardas, kuris yra svarbiausias, paimtas šv. Leono. Jis numatytas vaiko globėju. Atrodo, kad tokiu vardu buvo pakrikštytas ir vienas Leono Vytauto dėdė. Antrasis – į mūsų vardyną atkeliavo per Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Šis vardas Lietuvoje ypač išpopuliarėjo 1930 m., kai buvo švenčiamas šio kunigaikščio 500-tų metų mirties jubiliejus.
Tiesa, šio kunigaikščio nuopelnus tautai, o kartu ir vardą, pabrėždavo jau istorikas Simonas Daukantas. Jį dar labiau išpopuliarino aušrininkai (1883–1886).
Vytauto vardo suteikimas vaikui 1921 m. rodo tėvų tautines nuostatas, o Leonas tikriausiai atspindi giminės tradicijų tęstinumą.
Nors vaikas pakrikštytas dviem vardais, kas būdinga kilmingiesiems, bet XIX a. antros pusės mano peržiūrėtuose Žemaičių Kalvarijos parapijos dokumentuose visi Mačerniai yra nurodyti valstiečiais.
Iškalbingi krikšto įrašai
Pateiksiu dar trejetą krikšto įrašų. Atrodo, kad vienas jų yra poeto tetos.
1885 m. gruodžio 16 d. parapijos klebonas Daugėla pakrikštija Bronislavą iš Šarnelės, kurios tėvai – Kazimieras ir Petronėlė, iš Gintilų, Mačerniai. Vaikas gimė tų pačių metų gruodžio 12 d. Krikšto tėvai buvo Jackus Mačernis su netekėjusia Ona Gintilaite.
Kiek anksčiau dar du Mačerniai krikštijo savo dukras.
1885 m. rugpjūčio 23 d. pakrikštyta Teodora Mačernytė, gimusi 21 d. Tėvai – Antanas, Adolfo, ir Ona, iš Remenių, Mačerniai. Krikštatėviai buvo Augustinas Kernauskis (gal turėtų būti Kerpauskis) su Kazimiero Mačernio žmona. Išeitų, kad su Ona Mačerniene.
1885 m. lapkričio 28 d. buvo pakrikštyta Kotryna Mačernytė iš Šarnelės, gimusi lapkričio 27 d. Jos tėvai buvo Antanas ir Agnieška, iš Armalių, Mačerniai. Krikšto tėvai – Antanas Bučys su netekėjusia Domicėle Mačernyte.
Galima giminystė
Iš pateiktų dokumentų galima suprasti, kad Kazimieras Mačernis buvo vedęs O. Gintilaitę, kuri turėtų būti kilusi iš bajorų. Kadangi ištekėjo už valstiečio, tai savaime tapo nekilminga.
Įdomu, ar ji yra susijusi su Žemaičių vyskupijos pavyskupiu, jos valdytoju, teologijos mokslų daktaru, bibliofilu, poliglotu Jonu Chrizostomu Gintila, kurio giminaičiai palaidoti šalia Lėlaičių koplyčios Žemalės parapijoje.
Jų atminimui šis mokytas vyras yra pastatęs iškilų granitinį paminklą. Jis buvo su relikvijomis, kurios jau seniai išimtos ar sunaikintos.
Gal iš šios giminės Vytautas paveldėjo mąslumą, gabumus kalboms ir raštingumą? Kadangi Šarnelėje gyveno du Antanai Mačerniai, kunigas, kad juos atskirtų, vienam pridėjo tėvavardį.
Ketvertą pelnydavo ne kiekvienas
Kai būsimas poetas mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje, tik trijų jo klasės mokinių žinios (penkių balų vertinimo sistemoje) buvo įvertintos ketvertais, o Telšių gimnazijoje – keturių. Kiti turėdavo trejetus arba dvejetus. Nemažai jų ir po mokymosi per vasarą neišsitaisydavo dvejetų ir likdavo kartoti kurso.
Vytautas buvo vienas iš tų, kurie iš lietuvių kalbos turėdavo ketvertą. Tiesa, Sedoje ir jo brolis dažnai pasiekdavo šį žinių lygį. Be to, poetas, vos sulaukęs dvidešimt trejų, mokėjo jau apie 8 užsienio kalbas ir galvojo, kad būtinai reikia dar išmokti hebrajų, kad originalo kalba galėtų skaityti Šventąjį Raštą.
- Ch. Gintila puikiai mokėjo šią kalbą ir ruošė jos ir lietuvių kalbų žodyną.
Dar kelios užuominos apie kilmę
Poeto tėvą su Bronislava sieja ne tik vienodas tėvavardis, bet ir atitinkamas gimimo laikmetis. Nesigilindamas į Vytauto giminės geneologiją pateiksiu kitą tai patvirtinantį šalutinį šaltinį.
1938 m. rugsėjo 22 d. Žemaičių Prieteliaus 39-tame numeryje skaitome: „Rugsėjo 22 d. Šarnelės kaime piktas jautis subadė Vladą Mačernį, 48 m. amž. Jis buvo rastas kieme dar su silpnomis gyvybės žymėmis, bet greit mirė.“
Literatūrologas Vytautas Kubilius, remdamasis Vladislovo žmonos Elžbietos pasakojimu, rašo, kad jautis jos vyrą subadė 1938 m. vasarą. Tai tik parodo žmogaus atminties trapumą.
Pagal šią laikraščio žinutę išeitų, kad Vladislovas buvo gimęs 1890 m. Jis turėtų būti penkeriais metais jaunesnis už Bronislavą.
- Kubiliui E. Mačernienė mini, kad jie turėję 120 ha ūkį ir 14 ha miško. Jos tėvams pardavus savo sodybą Kruopiuose (Skuodo r.), nepavyko padengti žento skolų. Jų dar buvę apie 10 000 litų.
Pagal ją, Vladislovas buvęs linksmas, draugiškas, mėgdavęs medžioklę ir paūžti. Šie bruožai būdingi kilmingiesiems, sugebėjusiems prabaliavoti ne tik savo turtą, bet ir valstybę.
Gal tai pavedėta iš mamos, kuri buvo kilusi iš Gintilų?
Nuotraukos mįslė
Straipsnyje paminėti faktai leidžia lengviau suprasti, kodėl sūnus Vytautas buvo pakrikštytas dviem vardais, o ceremonija surengta gan vėlokai nuo jo gimimo. Matome, kad giliau pasikasus net aiškus tampa neaiškiu ir atvirkščiai – kartais sklaidosi rūkai ir išryškėja nematyti toliai.
Įdomu atkreipti dėmesį į dar porą niuansų.
Kadangi būsimas poetas 1931–1935 m. mokėsi Sedos valdžios mokykloje, tai norisi atkreipti dėmesį į dvi jo nuotraukas. Viena yra priklijuota ant mokyklos baigimo pažymėjimo, išduoto 1935 m. birželio 15 d. Kitoje jis nufotografuotas 1935 m. rudenį su savo klasės draugais Telšių vyskupo Valančiaus gimnazijos pirmoje klasėje, kai jie mieste sodino medelius.
Jas palyginę matome, kad ant pažymėjimo tikriausiai yra priklijuota jaunesnio amžiaus Vytauto atvaizdas, nei jis tikriausiai atrodė baigdamas mokyklą. Per vasarą jis negalėjo išstypti į paauglį, kurį matome gimnazijos laikų nuotraukoje.
Kyla klausimas, ar Sedos mokyklos pažymėjimui nebuvo panaudota sena nuotrauka. Gal, kai V. Mačerniui buvo diagnozuota džiova ir jis buvo atleistas nuo dviejų paskutinių baigiamųjų egzaminų, nauja fotografija nebuvo spėta pasirūpinti, todėl panaudota anksčiau daryta ir turėta nuotrauka.
Simboliški sutapimai
Kai mes šiais metais minėsime poeto 105-ąsias metines, literatūros kritikui V. Kubiliui, sugebėjusiam sovietmečiu išleisti V. Mačernio poezijos knygą Žmogaus apnuoginta širdis (1970), bus 100-asis gimimo jubiliejus.
Manau, kad išleisti šią knygą jam turėjo būti ypač sunku, nes poetas buvo kilęs, kad ir iš prasiskolinusių, net ne buožių, o gal (pagal turimas valdas) net smulkių dvarininkėlių. Be to, vyriausias brolis, kuris buvo gavęs tėvo vardą, po Antrojo pasaulinio karo išėjo į mišką, kur ir žuvo.
Mama, nors vokiečių okupacijos metais ir priglaudė raudonarmietį, buvo ištremta. Pats poetas su draugu Pauliumi Jurkumi buvo susiruošę trauktis į Vakarus.
Šarneliškis sovietų valdžiai turėjo ir kitų nuodėmių. V. Mačernis buvo neotomistinės filosofijos šalininkas ir pripažino Dievą. Be to, buvo parašęs ne vieną kūrinį religine tema.
Tarp literatūrologo ir poeto galima dar įžvelgti kitų simboliškų sutapimų. Abiejų gyvenimas baigėsi tragiškai.
- Mačernis žuvo 1944 m., einant karo frontui, o V. Kubilius 2004 m., eidamas per pėsčiųjų perėją Antakalnyje. Jų mirties jubiliejų paskutiniai skaičiai tapatūs. Juos jungė ir bendras Vytauto vardas.
- Mačernis tarp Lietuvoje kūrusių poetų yra laikomas filosofinės poezijos pradininku, o V. Kubilius – pirmuoju literatūrologu, išpešusiu sovietmečiu poetą iš užmaršties.
Istorikas
Nuotr. iš knygos Žmogaus apnuoginta širdis, 1970.
