Per devynis dešimtmečius Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia išgyveno karą, jos pastate sovietų kariuomenės įkurdintą radijo stotį ir laikotarpį, kai buvo vienintelė katalikų šventovė mieste. Šiemet sukanka 90 metų nuo jos pašventinimo.
Statyba brandinta aštuonerius metus
Dar 1922 metais Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, kuri Bažnyčios gatvėje veikė nuo 1905 metų, jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, mat miestui sparčiai plečiantis gausėjo ir katalikų.
Jau po septynerių metų sklype Birutės gatvėje buvo pašventintas bažnyčios kertinis akmuo, į pamatus įmūrytas lotyniškai ant pergamento parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Tais pačiais metais kunigo Stanislovo Budvyčio iniciatyva naujosios bažnyčios projektą sukūrė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, pagal jo projektus pastatytos bažnyčios ne tik Mažeikiuose, bet ir Kyburiuose, Kybartuose, Barzduose, Šakiuose bei Sudarge.
Dar po metų pradėta mūrinės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statyba, po šešerių metų statybos darbų 1936 metų rugpjūčio antrąją ji buvo pašventinta.
Po karo – remontas
Naująją bažnyčią 1943 metais dekoravo garsus Lietuvos tapytojas, grafikas Rimtas Kalpokas.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia nukentėjo – buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujauktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas.
Bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 metų gegužę vėl joje laikytos Mišios, kurios laikomos iki šių dienų. Bažnyčios viduje esanti medinė pietos skulptūra (Mergelė Marija su mirusiu Jėzumi ant rankų) yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Įdomu tai, jog nuo 1960 metų Mažeikiuose tai buvo vienintelė bažnyčia mieste, nes sovietų valdžia perėmė Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios patalpas, jas pavertė sandėliu, o 1984 metais pastatą visiškai nugriovė. Tik 1996 metais mūsų mieste vėl pradėjo veikti dvi šventovės – tais metais virš Žemaitijos gatvėje iškilusių būsimosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios centrinio altoriaus pamatų tuometinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius aukojo pirmąsias šv. Mišias, pašventino kertinį akmenį, o 2005 metais Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia buvo pašventinta.
Pagerbtas statybos iniciatorius
Tai ne viena šį rugpjūtį minima sukaktis – prieš trisdešimt metų vyko iškilmingos pamaldos, kurios buvo skirtos tądien atidengtai memorialinei lentai, skirtai bažnyčios statybos iniciatoriui S. Budvyčiui.
Už nuopelnus statant Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią šiam kunigui buvo suteiktas kanauninko titulas. Po ketverių metų nuo statybų pabaigos jis buvo perkeltas į Leckavos parapijos bažnyčią, 1945 metais – į Plungę. Po trejų metų kanauninkas sovietų saugumo buvo suimtas, nuteistas 25 metų lagerio, iš kurio į Lietuvą grįžo 1956 metais. Jis buvo paskirtas į Vėžaičių bažnyčią, o 1961 metais mirė. Už nuopelnus statant Mažeikių bažnyčią, minint S. Budvyčio šimto metų jubiliejų, joje ir buvo atidengta memorialinė lenta.
Vidas STANKUS
Būsimos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kertinio akmens šventinimo iškilmės įvyko dar tolimais 1929 metais. Nuotr. iš knygos „Mažeikių istorinė fotografija“
