Kovo 15-ąją Lietuvoje minėta Žydų gelbėtojų diena. Šia proga Mažeikių muziejuje vyko renginys, subūręs bendruomenę ne tik prisiminti krašto žydų istoriją, bet ir pagerbti žmones, kurie, rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo persekiojamuosius.
Renginyje taip pat aptarta Holokausto Žemaitijoje tema, atskleidžianti sudėtingus ir skaudžius istorijos aspektus.
Prisimintas krašto istorijos tyrinėtojas
Renginio metu prisiminta žydų bendruomenės istorija Mažeikių krašte. Ilgametis Mažeikių muziejaus darbuotojas Algimantas Muturas daug metų rinko medžiagą apie rajone gyvenusius žydus, parengė ir išleido knygą šia tema.
Šiemet minimos muziejininko 10-osios mirties metinės, todėl renginio metu prisimintas jo indėlis į krašto istorijos tyrinėjimus. A. Muturo darbas padėjo išsaugoti ne tik faktus, bet ir gyvus žmonių likimus, kurie kitu atveju galėjo nugrimzti į užmarštį.
Apie A. Muturo veiklą kalbėjęs muziejininkas Vytautas Ramanauskas pabrėžė, kad kolega buvo vienas pirmųjų, nuosekliai ir sistemingai tyrinėjusių žydų istoriją Mažeikių krašte.
„Apie Algimantą kalbėti galima labai daug. Su juo teko ilgai dirbti. Jis daug dėmesio skyrė žydų temai. Jei ieškotume informacijos apie žydus, jų likimus, gelbėtojus, dažnai rastume jo straipsnių. Jis rašė ir apie tuos, kurie dingo be žinios. Tuo metu dar buvo gyvų liudininkų, su kuriais jis bendravo, rinko jų prisiminimus, palaikė ryšius su Izraeliu, papildydamas Mažeikių istoriją naujais faktais. Jis domėjosi ne tik konkrečiais žmonėmis, bet ir žydų papročiais. Deja, po Algimanto mirties tokiu mastu šia tema besidominčiųjų nebėra“, – sakė V. Ramanauskas.
Prisiminti žydų gelbėtojai
Renginyje daug dėmesio skirta žmonėms, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus, gelbėjo žydus. Tokie žmonės vėliau buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.
Mažeikių krašte šia tema aktyviai domisi ir su teisuoliais bendrauja ilgametė pedagogė Rima Skrodenytė. Ji pabrėžė, kad Žydų gelbėtojų diena Lietuvoje oficialiai paskelbta 2022 metais.
„Ši diena skirta pagerbti drąsiausius Lietuvos žmones, kurie nacių okupacijos metais, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Pasaulio teisuolio vardą suteikia Izraelio valstybė, tačiau tam būtinas išgelbėtųjų ar jų palikuonių liudijimas“, – sakė ji.
Pasak R. Skrodenytės, Mažeikių rajone žinoma daugiau kaip 30 žydų gelbėtojų. Iš jų 12 asmenų yra oficialiai pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Kai kurie gelbėtojai už savo pasiaukojimą sumokėjo gyvybe.
Kovo 15-oji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 1966 metais Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Lietuvoje už žydų gelbėjimą grėsė pati griežčiausia bausmė – mirtis ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Nepaisant to, atsirado žmonių, kurie pasirinko likti žmonėmis.
Šiuo metu Pasaulio tautų teisuolio vardu yra pagerbti 925 Lietuvos gyventojai. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1729 asmenys. Viena iš teisuolių – Genovaitė Černiauskytė-Dugnienė – iki šiol gyvena Mažeikiuose.
Gyvoji atmintis – kapinėse ir pasakojimuose
Minint šią dieną aplankytos Mažeikių rajono kapinės – Užlieknės, Dauginių, Žemalės, Židikų, Pikelių ir Leckavos. Jose pagerbti Pasaulio tautų teisuoliai, ant jų kapų uždegtos atminimo žvakės. Iš viso aplankyta 13 kapaviečių.
Taip pat aplankyta buvusios sinagogos vieta Leckavoje, kur šiandien esantis atminimo ženklas primena apie kadaise čia gyvavusią žydų bendruomenę. Vilniečio architekto Tauro Budzio iniciatyva Pikelių, Žemalės ir Užlieknės kapinėse paženklintos penkios Pasaulio tautų teisuolių kapavietės.
Apie šios dienos paminėjimą savo feisbuko paskyroje pasidalijo gimnazistas, fotografas Vakaris Jočeris: „Minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kartu su Janina Dambrauskaite, Rūta Končiute-Mačiuliene ir R. Skrodenyte lankėmės šešiose Mažeikių rajono kapinėse: Užlieknėje, Dauginiuose, Žemalėje, Židikuose, Pikeliuose ir Leckavoje. Ten pagerbėme žydų gelbėtojus ir simbolines atminimo žvakutes uždegėme ant 13 kapaviečių.
Užlieknės kapinėse netikėtai susitikome su mano močiute, Žibikuose gyvenančia Jovita Butaite-Jočeriene, kuri pasidalijo vaikystės ir jaunystės prisiminimais apie Pasaulio tautų teisuolę Oną Gelžinienę. Vykdami iš Leckavos taip pat aplankėme buvusios sinagogos vietą, kur šiandien esantis atminimo ženklas mena kadaise čia buvusius maldos namus.“
Holokaustas Žemaitijoje – planuotas ir sistemingas
Renginyje muziejuje paskaitą tema „Holokaustas Žemaitijoje 1941–1944 m.“ skaitė Klaipėdos universiteto istorikas dr. Hektoras Vitkus.
Pasak istoriko, Holokaustas buvo ne atsitiktinis, o iš anksto planuotas procesas. Nacių ideologijoje žydai buvo laikomi pagrindiniu priešu, o jų persekiojimas grindžiamas vadinamąja „pasaulinės žydijos“ samprata, siejama tiek su kapitalizmu, tiek su bolševizmu.
„Norint pažinti priešą, reikia gerai suprasti, kaip jis mąsto“, – pabrėžė istorikas.
Pasak H. Vitkaus, Žemaitija turėjo strateginę reikšmę. Regionas, buvęs prie Rytų Prūsijos sienos, buvo svarbus tiek geografiniu, tiek logistiniu požiūriu, o čia gyvenusios gausios žydų bendruomenės turėjo įtakos planuojant nacistinės valdžios veiksmus.
Istorikas pažymėjo, kad jau rengiant Operacijos „Barbarosa“ planus buvo numatyta, kaip bus organizuojamas okupuotų teritorijų valdymas.
Ekonomika ir genocido planavimas
Istorikas pabrėžė, kad nacistiniai planai Rytų Europoje buvo grindžiami ne tik ideologija, bet ir praktiniais skaičiavimais. Vienas svarbiausių dokumentų – Generalinis Rytų planas, kuriame buvo numatytas okupuotų teritorijų pertvarkymas.
Planuojant veiksmus vertinta ekonomika, ištekliai ir teritorijų valdymas. Naciai skaičiavo, kaip bus naudojamos užimtos teritorijos ir kokią naudą jos gali duoti.
Istorikas atkreipė dėmesį, kad Holokaustas Žemaitijoje prasidėjo itin greitai. 1941 m. birželio 24 d. masinės žudynės įvyko Gargžduose, netrukus – Palangoje, Skuode, Ylakiuose, o Mažeikių krašte – liepos mėnesį.
Dar prieš prasidedant invazijai, buvo formuojamos specialios struktūros iš gestapo, saugumo policijos ir kitų tarnybų pareigūnų, o tai rodo išankstinį pasirengimą.
Išskirtinis Žemaitijos atvejis
Pasak istoriko, Žemaitija išsiskiria tuo, kad kai kuriose vietovėse labai anksti pradėti naikinti ne tik vyrai, bet ir moterys bei vaikai.
Tai iškrinta iš bendro Lietuvos konteksto, nes kitur moterys ir vaikai masiškai pradėti žudyti kiek vėliau – rudenį. Sprendimų priėmimo aplinkybės iki galo nėra aiškios, tačiau tai rodo ypatingą žudynių mastą ir brutalumą regione.
Šis renginys buvo skirtas ne tik istorijai prisiminti, bet ir pagerbti žmones, kurie sudėtingu laikotarpiu pasirinko žmoniškumą.
Pasaulio tautų teisuolių medalyje įrašyti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį.“ Ši mintis primena, kad net ir žiauriausiomis istorijos akimirkomis žmogaus pasirinkimas gali turėti neįkainojamą vertę.
Nuotr. Rimos Skrodenytės, iš Savivaldybės administracijos, Mažeikių muziejaus ir Mažeikių kultūros centro archyvų
