Balandžio 20 dieną sostinėje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) visuotinis rinkiminis suvažiavimas. Jame šalies medžiotojų ir žvejų draugijų atstovai išklausė LMŽD valdymo institucijų veiklos ataskaitas, diskutavo aktualiomis draugijai temomis, 5 metų kadencijai išrinko naujus LMŽD tarybos narius bei pirmininką – juo tapo Seimo narys Bronius Bradauskas.
Anot B. Bradausko, per praėjusius 5 metus draugija kalnų nenuvertė, tačiau apgynė savo teisėtus interesus ir nuveikė svarbių darbų. Pagrindinis klausimas, kuris buvo keliamas praėjusią kadenciją ir paliktas ateičiai, – tai draugijos išlikimas. Mat pastaruoju metu nuolat siūloma keisti medžioklę reglamentuojančius įstatymus taip, kad naudinga būtų ne draugijai, o vienai ar kitai verslo grupei, stambiems žemės ir miškų savininkams ar atskiriems piliečiams. Norėta įteisinti privačius medžioklės plotus, pasinaudojant afrikinio kiaulių maro sukeliamomis problemomis siekta žvėris medžioti apeinant vietose veikiančius medžiotojų klubus ir faktiškai įteisinant brakonieriavimą.
„Kiekvienas nori gerovės sau, tačiau negalima pamiršti visuomenės interesų. Esu įsitikinęs, kad teisė medžioti priklauso visiems, ypač – kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. Įstatymais aiškiai apibrėžta, kad gyvūnija yra valstybės, o ne žemės ar miško savininko nuosavybė. Žemės savininkai turi alternatyvą – gali įrengti aptvarus, auginti juose danielius, elnius ir kitus žvėris. Daugelis tuo užsiima, ir LMŽD tokiai veiklai pritaria. O laukiniai žvėrys turi gyventi atviroje gamtoje. Jie eina, kur nori, maitinasi ten, kur randa tinkamiausio maisto. Prie medžio jų nepririši, jie negali būti uždaryti privačiame plote. Medžiotojai sugeba rasti bendrą kalbą ir su ūkininkais, ir su miškininkais, nesutarimų pasitaikė vos keliuose šalies klubuose. Tiesa, suinteresuotos grupės šiuos atvejus buvo labai išgarsinusios. Medžiotojų įvaizdžiui tai pakenkė. Su tuo susidursime ir ateityje. Kita problema – medžiotojų sąvado tvarkymas. Tai turi išlikti medžiotojų bendruomenės rankose. Į šią gyvybiškai svarbią funkciją aktyviai pretenduoja ginklų prekeiviai, t. y., komercinės organizacijos“, – iškylančias problemas vardijo B. Bradauskas.
Anot jo, draugijos bei visos medžiotojų ir žvejų bendruomenės laukia daug iššūkių. Reikia pradėti kalbėtis su Europos Sąjungos institucijomis dėl paukščių medžioklės. Nenormalu, kai mums kai kuriuos paukščius medžioti draudžia, mes juos saugome, o kitose šalyse – ne. Neišspręsti klausimai dėl naktinio matymo taikiklių, duslintuvų (skirtų medžiojančiųjų ir aplinkinių klausai apsaugoti), istorinių ginklų, lankų naudojimo.
Daugelyje Europos šalių priimami ir medžiotojų bendruomenei, ir gyventojams naudingi sprendimai. Tokie reikalingi ir Lietuvoje. „Kaip iki šiol, taip ir ateityje sieksiu, kad LMŽD išliktų tvirta, stipri medžiotojų ir žvejų organizacija, kad būtų surenkamas nario mokestis, kuris garantuoja organizacijos veiklą, būtų vystomas dialogas su giminingomis organizacijomis, kad būtų ginami ir apginti medžiotojų bei žvejų interesai. Stengsiuosi, kad šie žodžiai neliktų pažadais, o būtų sąžiningai, nuoširdžiai ir tvirtai pildomi“, – sakė LMŽD pirmininkas.
