Artėjant Vėlinėms, Kaušėnų holokausto aukų memorialo kapinėse vyko jautri ceremonija – buvo perlaidojami žmonių kaulai. Palaikai prieš kurį laiką rasti vienoje iš Kaušėnų kaimo sodų bendrijų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog žemėje kaulai išbuvo arti šimto metų. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdantysis direktorius Eugenijus Bunka ėmėsi iniciatyvos rastuosius kaulus perlaidoti ten, kur jiems ir vieta – žydų žudynių vietoje, nes manoma, kad palaikai – 1941 metais dviejų išniekintų ir nužudytų žydaičių gimnazisčių.
Soduose atkasti žmonių kaulai
Apie tai, kad privačiame sklype, esančiame Tujų gatvėje, Kaušėnų kaime, atliekant sklypo ruošimo namelio statybai darbus, buvo atkastos dvi kaukolės ir kitų kaulų dalys, rašėme gegužės mėnesį.
Radus palaikus, pradėtas ikiteisminis tyrimas, darbo ėmėsi teismo medicinos ekspertai. Liepos mėnesį pateiktos ekspertų išvados nurodė, jog rastieji kaulai – dviejų moteriškos lyties asmenų, žemėje galimai pragulėję apie 100 metų.
Tuomet Plungės rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius „Plungei“ komentavo, kad aptikti kaulai – jauno amžiaus moteriškos lyties asmenų. „Laukiame prokuratūros sprendimo. Ikiteisminis tyrimas greičiausiai bus nutrauktas, nes nusikalstamos veikos požymių nėra“, – sakė jis.
Ekspertų išvadose taip pat pažymėta, kad individų mirties priežastis pagal kaulinę medžiagą negali būti nustatyta dėl jauno amžiaus: iškastieji kaulai ir jų fragmentai liudija, kad biologinis asmenų amžius buvo iki 16 metų.
Nenustatytos tapatybės individų skeleto kaulai buvo saugomi Valstybinės teismo medicinos kriminalistikos laboratorijoje. Neradus nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas, kaip minėta, buvo nutrauktas ir prokuratūra priėmė sprendimą rastus kaulus perduoti palaidojimui Nausodžio seniūnijai.
Eugenijaus Bunkos iniciatyva
Tačiau ši istorija tuo nesibaigė. Po „Plungėje“ publikuotų straipsnių žinomas žurnalistas ir visuomenininkas Eugenijus Bunka ėmėsi iniciatyvos, kad atrasti palaikai būtų perduoti Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondui, kurio pagrindinė veikla yra išsaugoti sunaikintų žydų bendruomenių atminimą. Ši iniciatyva pagrįsta tuo, kad, anot E. Bunkos, yra pagrindo manyti, jog sklype iškasti kaulai yra žydų gimnazisčių.
E. Bunka kaip Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo vykdantysis direktorius raštu kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad jo prašymas perlaidoti palaikus Kaušėnų masinėje kapavietėje būtų patenkintas.
„Didelė tikimybė, kad palaikai žemėje išgulėjo ne šimtą, o aštuoniasdešimt vienerius metus, nes vos už keturių šimtų metrų nuo vietos, kur buvo iškasti palaikai, yra kelias, kuriuo 1941 metų liepos viduryje į Kaušėnus buvo varomos žydų gimnazijos moksleivės.
Plungės rajone yra liudijimas, kad žudikai atsirinko dvi mergaites, nusivedė jas į šalia miesto esantį Kalniškių miškelį, išprievartavo ir nužudė. Tad panašiai galėjo nutikti ir Kaušėnuose“, – rašte nurodo E. Bunka.
Šią E. Bunkos prielaidą patvirtino ir mergaičių palaikų istorinį tyrimą atlikęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikas dr. Alfredas Rukšėnas. Jo aiškinimu, „yra mažai abejonių, jog palaikai – iš pasmerktųjų kolonos apie 400 metrų nuo kelio nuvestų, išprievartautų ir nužudytų mergaičių“.
E. Bunkos tikslas, kaip minėta, buvo rastus palaikus perlaidoti Kaušėnų masinės žydų kapavietės bendrame gimnazisčių kape. Jo prašymą prokuratūra tenkino.
Perlaidojimo ceremonija
Spalio 27 dienos vidudienį Kaušėnų holokausto aukų atminimo memoriale surengta kukli šių dviejų tragiško likimo žydaičių gimnazisčių palaikų perlaidojimo ceremonija. Be E. Bunkos, dalyvavo grupelė Plungės „Saulės“ gimnazijos auklėtinių su direktoriumi Algimantu Budriu ir gimnazijoje įkurto Tolerancijos centro vadove mokytoja Jolanta Mažukne.
Kalbantiesiems sunku buvo rasti žodžių apibūdinti šiam jautriam momentui, dar sunkiau buvo suvokti, ką teko patirti prieš keliasdešimt metų žydų gimnazijos moksleivėms… Mergaičių palaikai po ilgų metų atgulė šalia likimo draugių. Jų atminimas pagerbtas smuiko melodija, tylos minute, bendraamžių skaitomomis eilėmis.
