Nežinau, ar čia aš tokia nepastabi, ar atmintis šlubuoja, bet nepamenu Vyriausybės, kurios ministrai keistųsi taip greitai, kad nė pavardės įsidėmėti nespėji. Vieni dirbo vos metus, kiti – pusę kadencijos. Vieni atsistatydino dėl vienokių ar kitokių priežasčių, kiti išvyko į Europos Parlamentą.
Kodėl aš apie ministrus pradėjau kalbėti? Ogi dėl to, kad ir vėl rimtai kliba vienos ministerijos vadovės kėdė. Turbūt dauguma girdėjo, kad Rimantė Šalaševičiūtė prisipažino kažkada davusi kyšį medikams. Aišku, tada ji nebuvo sveikatos apsaugos ministrė. Kartais net nežinai, kaip vertinti tokius pasisakymus. Viena vertus, supranti, kad nesvarbu, kokį postą beužimtum, vis tiek esi mirtingas ir sveikata šlubuoja lygiai taip pat, kaip ir ne tokiuose aukštuose postuose sėdintiems. Nors garsiai ir nekalbama, bet, ko gero, kas antras, o gal ir rečiau, besikreipiantis į gydytoją, ypač jei rimta bėda prispaudžia, laiko rankoje suspaudęs šimtinę, tikėdamasis stebuklingo gydymo ar bent jau žmoniškos priežiūros. Kita vertus, gal einant tokias pareigas reikėtų galvoti, kam ir ką sakyti. Davei tai davei, jeigu „n“ metų tylėta, kas tempė už liežuvio dabar? Kad ši kėdė liks laisva, abejonių jau niekam nekyla, juk ir pati ministrė R. Šalaševičiūtė sakė, kad atsistatydinimo raštą premjerui įteiks, kai tik jis grįš iš atostogų.
Ar iš sosto virs ir Virginija Baltraitienė, parodys laikas. Kaip rašoma portale www.delfi.lt, Seimo opozicija svarsto skelbti interpeliaciją žemės ūkio ministrei. Kas čia žino, ar tikrai toje ministerijoje tokia netvarka, kad lyg kiškio ausys iš kopūstų lauko vis išlenda skandaliukai. O gal tai ne valdančiųjų rogėse sėdinčių politikų bandymas pasirodyti rinkėjams? Nepamirškime, jog rudenį – Seimo rinkimai.
Gali būti, kad laisva kėdė liks ne tik ministerijų kabinetuose. Tie patys opozicionieriai planuoja apkaltą skelbti ir prieš kelias dienas Apeliacinio teismo nuteistam Vytautui Gapšiui. Taip, taip, tai garsioji Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Kaip vertinti? Ogi niekaip – niekam tie mūsų vertinimai nerūpi.
Kartais išvis norėčiau negirdėti jokių pranešimų apie politikoje vykstančias peripetijas, apie tai, ką pasakė, padarė ar už kiek nusipirko tautos išrinktieji. Bet toks jau gyvenimas ir nuo to niekur nepabėgsi. Kaip ir nuo vasario mėnesį pliaupiančio rudeniško lietaus ar nuo siautėjančio gripo viruso.
Kad gripas puola kiekvienais metais, nieko jau nenustebinsi. O štai nauji, dar negirdėti plintančių ligų pavadinimai gali ne juokais išgąsdinti. Jei neklystu, pernai keliavo Ebolos virusas, šiais metais – jau Zikos.
Galima pasiguosti bent tuo, kad Lietuvos jie dar nepasiekė, nors į Europą ir prasibrovė. Tegul aplenkia mus visi virusai – įprasti ir nauji.
