Trečiadienį Plungėje lankėsi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir viceministras Gintas Saulius Cironka. Iš pradžių svečiai aktualiais klausimais kalbėjosi su vietos valdžia, vėliau susitiko su Plungės ir Rietavo savivaldybių ūkininkais.
Savivaldybėje Žemės ūkio ministerijos atstovus sutiko meras Audrius Klišonis, administracijos direktorius Albertas Krauleidis, jo pavaduotojas Česlovas Kerpauskas ir mero patarėjai.
Į šį susitikimą atvyko ir Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas.
Pasakodamas apie rajono žemės ūkio padėtį, meras akcentavo, kad šiemet daugiau žmonių deklaravo savo žemę, kad pastebimas ūkių stambėjimas. A. Klišonis priminė, jog prieš keletą metų Plungės ūkininkams ant kojų padėjo atsistoti bendradarbiavimas su prancūzais.
Kalbėta ir apie melioracijos įrenginių atnaujinimo darbus. Pasak ministrės, Vyriausybei bandoma įrodyti, jog melioracijos įrengimai yra valstybės turtas ir jam prižiūrėti reikalingi pinigai. Bet ar jų bus, dar nežinia.
Meras užsiminė apie „kvepiančią“ problemą – ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulių kompleksą. Neslėpė ir to, kad su kai kuriais ūkininkais nepavyksta susitarti dėl pakelių nušienavimo.
Po susitikimo su valdžia ministrės ir viceministro Plungės kultūros centre laukė ūkininkai.
Kaip pasakojo V. Baltraitienė, situacija žemės ūkyje visada sudėtinga, bet ragino didžiuotis tuo, kad Lietuva iš kitų valstybių išsiskiria savo žemės ūkio produkcija – kokybiška, natūrali. Ministrė kalbėjo ir apie sudėtingą padėtį pieno sektoriuje. Pasak jos, stambieji ūkininkai už savo parduodamą pieną gauna beveik tiek pat, kiek ir kiti ūkininkai Europoje. Tačiau Plungės rajone net 58 procentus pienininkystės sektoriaus sudaro smulkieji ūkininkai, kurie vidutiniškai laiko 2–3 karves. Jie labiausiai ir nukenčia. „Ką daro toks ūkininkas? Pieną parduoda kooperatyvui. Bet matome, kaip pieno perdirbėjai bando kovoti su kooperatyvais“, – dėstė V. Baltraitienė. Jos teigimu, mėginama rasti bendrą kalbą, bet tai – nelengva, nes ir patys žmonės nėra vieningi.
Viceministras G. S. Cironka susirinkusiesiems papasakojo apie gautas žemės deklaracijas, paaiškino, kokios naujovės laukia naujuoju mokestiniu laikotarpiu, kokie kaimo plėtros programos pakeitimai ir papildymai numatyti.
Ministrės susitikime su ūkininkais dalyvavo ir to susitikimo iniciatorius Seimo narys Jurgis Razma. Kaip prisipažino svečias, praėjusį penktadienį Vilniuje atsitiktinai sutiktai žemės ūkio ministrei jis išsakė ūkininkų nusiskundimus dėl pieno ūkius žlugdančių pieno supirkimo kainų, dėl nepalankių ganyklų priežiūros reikalavimų, dėl vėluojančių kai kurių išmokų ir kt. „Man tada pasirodė, jog mes šiek tiek skirtingai matome situaciją, todėl ir pasiūliau tiesiogiai susitikti su Plungės rajono ir Rietavo ūkininkais“, – sakė J. Razma.
Prasidėjus klausimų ir atsakymų metui rankos kilo viena po kitos. Pirmiausia ūkininkus domino, kas bus daroma dėl pieno supirkimo kainų. Ministrės tvirtinimu, bandoma pasiekti, kad perdirbėjai kooperatyvams negalėtų mokėti mažesnės kainos nei tiesiogiai jiems pieną tiekiantiems ūkininkams. Be to, kaip minėjo V. Baltraitienė, anksčiau ministerija neturėjo galios tikrinti. Tą galėjo atlikti tik Konkurencijos taryba, Rinkos reguliavimo agentūra. Nuskambėjus replikai, kad pastaroji nieko nedirba, ministrė neneigė, jog šioje institucijoje darbas vyko ne taip, kaip turėjo. „Dabar mes jau turime teisę tikrinti ir nuo rugpjūčio tą pradėsime daryti. Nesakau, kad visi perdirbėjai yra nesąžiningi. Bet turime tokių, kurie net keliamų reikalavimų neatitinka“, – pabrėžė ji.
Į klausimus dėl dalyvavimo įvairiose kaimo plėtros programos priemonėse, apie naujus reikalavimus atsakė viceministras. Be viso to, jis patikino išmokų už praeitą laikotarpį negavusius ūkininkus, jog pinigai bus sumokėti jau kitą savaitę. O ministrė žadėjo asmeniškai pasidomėti, kur užstrigo išmokos.
Susitikime dalyvavęs meras pasinaudojo proga ir priminė ūkininkams, jog apleistų žemių savininkams bus taikomas 4 procentų mokesčio tarifas, ir dar kartą paprašė nušienauti tuos pakelių ruožus, kurie ribojasi su jų žemėmis. „Savivaldybė tiek neturi pinigų ir pajėgų. Būkite supratingi. Be to, ant kelio piktžolių, kurios ten auga, sėklos nesudygs, jos nunešamos į jūsų laukus“, – ragino Savivaldybės vadovas.
