Mokykla gali išlikti ir turėdama vos tris mokinius?

Išlikti bet kokia kaina. Na, gal ir ne visai bet kokia, o turint netgi labai konkrečią sumą – apie 20 tūkstančių eurų. Būtent tiek siūloma atriekti iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto pyrago ir atiduoti Plungės Senamiesčio mokyklos Kantaučių skyriui. Kam šiai įstaigai tokie papildomi pinigai? Pasirodo, jų reikia, kad kaimo mokykla išliktų ir toliau sėkmingai vykdytų ugdymo procesą savo moksleiviams. Tik štai vienas niuansas – tų mokinių visame skyriuje likę vos… trys.

„Nekomentuosiu“, – matyt, suprasdamas siūlomo sprendimo keistumą ir nerasdamas tam racionalaus paaiškinimo, sakė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis. Ir tokia valdininko pozicija suprantama, juk jie, Savivaldybės administracijos darbuotojai, kaip pastebėjo pats vedėjas, – tik politikų priimamų sprendimų vykdytojai.

Artėjant rugsėjui, Plungės rajono savivaldybės taryba turi įvertinti rajono švietimo tinklo perspektyvas, patvirtinti planuojamų formuoti klasių komplektų skaičių mūsų bendrojo lavinimo mokyklose. Ant uždarymo ribos ne vienerius metus balansuodavo Kantaučių mokykla. Ypač dėl jos likimo pradėta diskutuoti pasibaigus 2017–2018 mokslo metams. Savivaldybės administracijoje netgi jau buvo parengtas sprendimo projektas nuo šio rugsėjo likviduoti šį Senamiesčio mokyklos skyrių. Tačiau panašu, kad persigalvota.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų paruoštas ateinančių mokslo metų rajono bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų sąrašas rodo, jog mokykla Kantaučiuose neturėtų užsidaryti. Prie šio sprendimo projekto pateiktas ir aiškinamasis raštas. Pastarajame pažymima, kad „Senamiesčio mokyklos Kantaučių skyriuje vietoje planuotos 6–8 kl. jungtinės klasės (11 mokinių išvyko mokytis į miesto mokyklas) komplektuojama 2, 3 ir 4 kl. jungtinė klasė, kurioje numatomas mokinių skaičius 3 yra mažesnis už numatytą mažiausią klasės mokinių skaičių 8, todėl iš Savivaldybės biudžeto mokyklai turi būti papildomai skiriama mokymo lėšų tiek, kiek jų trūksta iki lėšų sumos, skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą (projektas)“. Atsakingų specialistų Savivaldybėje apskaičiuota, kad ta trūkstama lėšų suma jungtinei klasei Kantaučiuose išlaikyti – apie 20 tūkstančių eurų metams.
Planuojamų formuoti klasių komplektų ir moksleivių skaičiaus sąraše aiškiai parašyta, kad Kantaučių mokykloje liktų mokytis vos trys vaikai – vienas antrokas, vienas trečiokas ir vienas ketvirtokas. Kaip ir minėta anksčiau išdėstytame paaiškinime, norint, kad mokyklėlė kaime išliktų, būtina, kad mažiausiai klasėje būtų aštuoni mokiniai. Kadangi tiek vaikų nesurenkama, o skyrių siūloma išlaikyti, tai toks noras kainuos papildomą finansinę naštą Savivaldybei.

Kad būtų siūloma išlaikyti mokyklos skyrių, kuriame jungtinėje klasėje mokytųsi tiek mažai vaikų, rajono švietimo tinklo pertvarkos istorijoje negirdėtas dalykas. Todėl natūralu, kad kyla klausimas, dėl kokių priežasčių siekiama mokyklėlę Kantaučiuose išsaugoti. Suprantama, kad švietimo įstaiga kaime yra labai svarbus objektas, buriantis vietos bendruomenę, kad būtina siekti, jog mokyklos rajone kuo ilgiau vykdytų veiklą. Tačiau skyrius su trimis mokiniais? Teisybės dėlei reiktų paminėti situaciją, kurioje buvo atsidūrusi dabar jau likviduota Nausodžio mokykla. Bene prieš porą metų mokymo įstaiga uždaryta, nes vietos politikai nesutiko, kad joje būtų formuojama jungtinė pirmokų, antrokų ir trečiokų klasė, kurią būtų lankę iš viso dešimt vaikų. Savo mokyklą pabaigti galėjo tik dešimt ketvirtokų. Jiems užbaigus mokslo metus, Nausodžio mokykla, tapusi Plungės „Ryto“ pagrindinės skyriumi, ugdymo veiklą nutraukė.
Ką apie siūlymą išlaikyti Senamiesčio mokyklos skyrių Kantaučiuose su trimis mokiniais mano rajono valdžia ir valdininkai?
Telefonu kalbintas Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Rimeikis savo nuomonės neišsakė ir nuo komentarų susilaikė. Savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas taip pat nebuvo linkęs išsakyti aiškios pozicijos – esą situacija bus sprendžiama per jo vadovaujamo komiteto posėdį, bet pastebėjo, jog „sunkiai tikėtina, kad su trimis mokiniais mokykla galėtų išlikti“.
Tačiau meras Audrius Klišonis sakė, kad su tokiu skaičiumi moksleivių mokyklos skyrių ketinama išlaikyti laikantis „loginės įvykių sekos“, t. y. vienerius mokslo metus su Savivaldybės pagalba įstaiga Kantaučiuose turėtų išlaukti, nes tikimasi, kad po metų jos mokinių skaičių papildys penki pirmokai, kurie atkeliaus iš Kantaučiuose steigiamo darželio. Savivaldybės vadovas teigė, kad ši situacija buvo aptarta susitikime su kaimo bendruomene. Lyginant kantautiškių situaciją su Nausodžio mokykla, pastarosios uždarymą, anot A. Klišonio, lėmė faktas, kad ji buvo įsikūrusi šalia miesto, kad dauguma vaikų buvo vežami į švietimo įstaigą Plungėje. Be to, pastato šildymas buvęs gana brangus. Kantaučių mokykloje jis bene šešis kartus pigesnis (čia įrengtas krosninis šildymas). „O einamąjį patalpų remontą visur reikia daryti“, – atsakė meras į klausimą apie ne itin tvarkingą šios įstaigos pastato būklę. Taip pat Savivaldybės vadovas pridūrė, jog suformuoti 1–4 klasių komplektus – iššūkis dažnai mokyklai.
Rajono švietimo tinklo pertvarkos klausimas pradedamas nagrinėti Savivaldybės tarybos komitetuose, netrukus jis bus pristatytas ir taryboje. Taigi galutinis sprendimas – vietos politikų rankose.
Įdomu, ar tai nėra bandymas įsiteikti prieš artėjančius rinkimus? Juk, kaip meras sakė, laikomasi „loginės įvykių sekos“.